Lietuvos statistika grėsminga: kas antras trejų metų vaikas Lietuvoje turi sugedusių dantų, net 86 procentų 7–8 metų vaikų dantys yra pažeisti ėduonies ir vos pusė procento suaugusiųjų gali didžiuotis sveikais dantimis. Kodėl taip yra? Odontologai įžvelgia ne vieną priežastį: netaisyklingi kasdienės burnos higienos įpročiai, menkavertė mityba, odontologų baimė, paprasčiausias aplaidumas.
Sovietmečiu buvo įsigalėjęs požiūris, kad pieniniais dantimis neverta rūpintis, mat jie po kelerių metų vis tiek iškris. Dabar dantų specialistai yra vieningos nuomonės – burnos higienos įpročius vaikui reikia formuoti nuo mažumės.
Burnos ertmės valymas turėtų tapti kasdieniu ritualu nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo mėnesių, kai dantų dar nematyti. Drėgna marle ar švaraus audinio skiaute apvyniotu pirštu pakanka keletą kartų švelniai perbraukti per vaiko dantenas bent du kartus per dieną – po rytinio maitinimo ir prieš miegą.
Maždaug šešių mėnesių kūdikiams prasikala pirmieji dantukai ir prasideda primaitinimas: vaikas paskanauja daržovių, kruopų, vėliau – vaisių, uogų, mėsos, sulčių. Kartu išauga ir ėduonies rizika.
Nors, kaip ir anksčiau, burną galima valyti drėgnu audinio gabalėliu, nepakenktų įsigyti specialų frotinį ar silikoninį antpirštį. Jis ne tik gerai pašalina apnašas, bet ir pamasažuoja jautrias, dėl dygstančių dantų skaudančias dantenas.
Apie pirmuosius gyvenimo metus pasirodo už priekinius kur kas didesni ir sudėtingesni krūminiai dantys, kuriems valyti audinio skiautės jau nepakanka. Tam skirti specialūs šepetėliai mažyliams su nedidele galvute ir itin minkštais šereliais.
Net jei jums dantų valymas atrodo nuobodi prievolė, neparodykite to vaikui. Paverskite šį ritualą kasdieniu laukiamu žaidimu. Vaikutis plačiai šypsosis ir nesiožiuos, jei dantukus jam valanti mama uždainuos: „Vienas, du – aukštyn, aukštyn. Vienas, du – žemyn, žemyn. Švarūs jau visų pilvukai? Duokit nugaras, dantukai!“
Pirmąjį gimtadienį atšventusį mažylį būtinai reikėtų nuvesti pas vaikų odontologą. Specialistas įvertins, ar dantys auga gerai, ar nėra pažeidimų. Profilaktiškai pasitikrinti patariama kas pusmetį.
Antrasis gimtadienis – metas pradėti naudoti dantų pastą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja rinktis pastas su fluoru, kuris užkerta kelią ėduonies atsiradimui. Dantų šepetėlį nauju reikėtų keisti kas tris mėnesius.
Iki 6-7 metų vaiko dantukus turėtų valyti tėvai arba prižiūrėti, ar vaikas tinkamai tai daro pats. Vaikas turėtų suprasti, kad dantų valymas – ne chaotiškas šepetėlio makalavimas burnoje, o sistemingas darbas, pamažu pašalinant nešvarumus nuo kiekvieno dantuko. Tai paprastai užtrunka bent tris minutes.
Nors pieniniai dantys iškris, pažeisti ėduonies ir palikti likimo valiai jie gali sukelti nemažai rūpesčių. Sugedę, net iki šaknų nutrupėję, pajuodę dantys ne tik atrodo neestetiškai, kelia pavojų greta esantiems bei būsimiems dantims, bet ir sutrikdo kramtymą. Dėl to nukenčia virškinimas, miegas, kasdienė veikla.
Ne mažiau nei kruopšti priežiūra, lemiamos įtakos dantims turi ir vaiko mityba. Saldumynai, saldūs bei gazuoti gėrimai skatina daugintis ėduonį sukeliančias bakterijas, tad saldėsiais piktnaudžiaujantys vaikai dažnai kenčia dėl dantų ėduonies.
Įpratinkite vaiką vietoj saldumynų užkandžiauti vaisiais bei daržovėmis, o atsigaivinti paprastu vandeniu.
