Vaikų skiepijimai

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Vaikų skiepijimas – didžiausias šiuolaikinės medicinos atradimas. Per visą medicinos istoriją pagal išsaugotų gyvybių, išvengto luošumo skaičius, poveikį vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybei skiepai yra antra veiksmingiausia poveikio priemonė po geriamojo vandens kokybės svarbos. Šio teiginio iliustracija galėtų būti JAV Atlantos ligų kontrolės centro specialistų parengta lentelė.

Skiepijimas yra viena iš natūraliausių poveikio priemonių. Vakcinų veikliosios medžiagos – tik natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys. Visas vakcinas galima skirstyti į tris pagrindines grupes.

• Daugiau nei prieš du tūkstančius metų siekiant išvengti raupų pradėta ieškoti lengvų ligos formų sukėlėjų, bandyta sergančiųjų lengvomis formomis bėrimų medžiagą įskiepyti sveikiesiems. Tai davė pradžią gyvų susilpnintų vakcinų klasei. Visų šiuo metu skiepijamų gyvųjų vakcinų sukėlėjai buvo išskirti iš vaikų, sergančių lengvomis ligos formomis. Mūsų laikais taikant modernius mikrobiologinius metodus mikroorganizmų savybės fiksuojamos ir tokios standartizuotos vakcininės padermės skiepijamos sveikiesiems. Tokioms vakcinoms priskiriamos tymų, kiaulytės (parotito), raudonukės, vėjaraupių ir kai kurios kitos vakcinos.
• Šiuolaikinių skiepijimų pradininkas, anglų gydytojas Edvardas Dženeris raupų profilaktikai išpopuliarino karvių raupų pūslelių turinio skiepijimą. Kaip vėliau nustatyta – veiklioji tokio skiepo medžiaga yra karvių raupų virusas (vaccinia). Šie darbai davė pradžią vadinamosioms Dženerio tipo vakcinoms, kurių esmė – žmonėms skiepyti vartojami kitų gyvūnų ligas sukeliantys mikroorganizmai, įskiepijus nepavojingi žmogui, tačiau sukeliantys apsaugines imunines reakcijas. Tokioms vakcinoms priskirtina tuberkuliozės (BCG) vakcina, iš galvijų rotavirusų pagaminta rotavirusinė ir kai kurios kitos vakcinos.
• Trečia vakcinų gamybos kryptis – negyvų mik­roorganizmų arba atskirų jų komponentų skiepijimas. Tokiomis vakcinomis skiepijama nuo virusinio hepatito (A ir B), kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir daugelio kitų ligų.

Sergamumas 10 ligų, kurios valdomos vakcinų skiepijimu

XX a. JAV, iki pradedant skiepijimus ir 2004 m.

Pastaraisiais metais stengiamasi naujai suvokti skiepijimo biologinę prasmę. Motinos įsčiose vaisius yra sterilus. Pirmieji kontaktai su aplinkos mikroorganizmais prasideda jau gimdymo metu, o po gimdymo vyksta intensyvus kolonizacijos procesas, kai mikroorganizmai užsėja naujagimio odą, virškinamąjį traktą, viršutinius kvėpavimo takus, formuodami vadinamąją normaliąją organizmo mikrobiotą. Tai natūralus procesas, ir naujagimio imuninė sistema prie jo yra puikiai prisitaikiusi. Vaikui augant, daugėja mikroorganizmų, su kuriais susiduria imuninė sistema, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie gali sukelti sunkių ligų, ir tokių, su kuriais imuninė sistema mokosi kovoti imuninės gynybos būdais.

Nuo seno buvo žinomos ligos, kuriomis dažniausiai sirgdavo vaikai, jomis persirgus susidarydavo atsparumas (imunitetas), todėl jos buvo vadinamos „privalomomis vaikiškomis“ ligomis ir laikomos brandos etapais. Tokia pažiūra susiformavo daugiau nei prieš tūkstantį metų rytų filosofo ir gydytojo Rhazeso (865–925) darbuose. Deja, dar iki šiol išliko nuomonių, kad persirgta „vaikiška“ liga gerina imunitetą arba leidžia išvengti alergijos ar kitų nepageidaujamų būklių, nors akivaizdu, kad bet kokia liga yra ne tik vaiko kančia, bet ir grėsmė visos šeimos gyvenimo kokybei. Skiepijimas vakcinomis apsaugo vaikus nuo susirgimo užkrečiamosiomis ligomis. Pastaraisiais metais vis dažniau teigiama, kad šis skiepijimas turi ir kitokį poveikį: įskiepytos vakcinos turi teigiamą įtaką normaliai kūdikio imuninės sistemos brandai.

Pasauliniu mastu skiepijimų programas koordinuoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Kiekviena šalis turi savo nacionalines imunoprofilaktikos programas. Pirmoji Lietuvos Nacionalinė imunoprofilaktikos programa paruošta 1992 m., vėliau ji buvo tobulinama. Vienas šios programos elementų – skiepijimo kalendorius. Jį tvirtina SAM, jame nurodytos vakcinos, kurias visiems Lietuvos vaikams garantuoja mūsų valstybė. Kitos Lietuvoje ar centralizuotai Europos Sąjungoje registruotos vakcinos skiepijamos tik tada, kai šeima apmoka skiepijimo išlaidas.

Papildant Nacionalinės skiepijimų programos kalendorių yra numatyta galimybė skiepyti ir daugiau vakcinų, kurių šiuo metu negali kompensuoti valstybė. Dažniausiai tai naujausių technologijų, palyginti neseniai mūsų šalyje registruotos vakcinos, suteikiančios papildomos apsaugos. Paminėsime keletą jų.

Šeimai atvykus su 1 mėn. amžiaus kūdikiu dėl HB ant­rosios dozės skiepų, gydytojai turėtų pasiūlyti pagalvoti apie rotaviruso vakciną. Šiais virusais užsikrečiama vaikų kolektyvuose, viešose vietose, pvz., sauskelnių keitimo patalpose, vaikų ligoninėse. Rotavirusinis gastroenteritas – plačiai paplitusi liga, pasireiškianti įvairaus sunkumo karščiavimu, viduriavimu bei vėmimu. Visi vaikai iki trejų metų amžiaus ja perserga bent vieną kartą, o kai kurie vaikai – net po kelis kartus. Rotavirusinis gastroenteritas maždaug savaitei sutrikdo įprastą šeimos gyvenimą, neretai vaikus tenka gydyti ligoninėse ar net intensyviosios terapijos skyriuose. Rotaviruso vakcina skiepijama dviem ar trimis geriamomis dozėmis. Labai svarbu priminti, kad šios vakcinos skiepijimą būtina užbaigti, iki kūdikiui sukaks 6 mėn.

Antraisiais gyvenimo metais vaikams rekomenduojama įskiepyti vėjaraupių vakciną. Dauguma vaikų vėjaraupiais perserga nesunkiai, tačiau pasitaiko ir sunkių, komplikuotų ir net mirtinų vėjaraupių. Net tada, kai vaikas serga nesunkiai, dėl aplinkinių saugumo jis 10 dienų negali lankyti vaikų kolektyvo, sutrikdomas visos šeimos socialinis aktyvumas. Vakcina gerai dera su antraisiais gyvenimo metais skiepijama tymų–parotito–raudonukės (MMR) vakcina ar su kitomis vaikams skiepijamomis vakcinomis.

Prieš vaiką leidžiant į darželį ar jam pradedant lankyti mokyklą, rekomenduojama įskiepyti virusinio hepatito A (VH-A) vakciną. Šią vakciną rekomenduojama skiepyti ir ruošiantis keliauti, ypač vykstant į tas šalis, kur ši liga dar paplitusi. Pastaraisiais metais Lietuvoje sergamumas VH-A labai sumažėjo, tačiau vis daugiau mūsų šalies gyventojų yra imlūs šiam virusui.

Lietuva priskiriama prie didelės erkinio encefalito rizikos kraštų. Geriausias laikas skiepytis erkinio encefalito vakcina – žiema, kai erkės neaktyvios. Jeigu skiepyti pradedama vasarą ar ruošiantis keliauti į didelio paplitimo kraštus, taikoma vadinamoji greita skiepijimo schema.

Paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims rekomenduojama skiepytis žmogaus papildomos viruso (ŽPV) vakcina. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių moterų vėžio formų. Įrodyta, kad ilgalaikė ŽPV infekcija, ypač jos 16 ir 18 tipai, yra susijusi su gimdos kaklelio vėžiu. Prieš kelerius metus užregistruotos ŽPV vakcinos, įrodytas šių vakcinų saugumas ir veiksmingumas. ŽPV vakciną geriausia įskiepyti paauglėms mergaitėms arba jaunoms moterims iki 25–26 metų amžiaus. Vyresnėms moterims ŽPV vakcinos skiepijimas yra saugus, tačiau veiksmingumas gali būti mažesnis. Būtina pabrėžti, kad ŽPV vakcinos skiepijimas nepakeičia ginekologinės kontrolės būtinumo. Lietuvoje vis plačiau propaguojama kompleksinė ŽPV infekcijos, sukeliančios gimdos kaklelio vėžį, profilaktikos ir ginekologinės sveikatos patikros svarba.

Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

Patvirtintas LR SAM 2007-12-22 ministro įsakymu Nr. V-1066

Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina; DTaP kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvinta poliomielito vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

* Pirmąją dozę HB naujagimiui būtina įskiepyti per 24 val. po gimimo. 12 metų amžiaus vaikams HB vakcina skiepijama 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėn. – HB2; po 6 mėn. – HB3.

** Vakcina skiriama, jei vaikas neskiepytas kūdikystėje. MMR vakcina skiepijama su pirmąja HB vakcinos doze. 12 metų vaikams MMR

***  Vakcina skiriama, jei jie neskiepyti 6–7 metų amžiaus.