Vaikų skiepijimai

Skiepai – viena svarbiausių priemonių, padedančių išsaugoti gyvybes ir užkirsti kelią įvairioms ligoms. Pagal poveikį žmonijos sveikatai, jie laikomi antru efektyviausiu medicinos atradimu po saugaus geriamojo vandens. Skiepijimai ne tik padeda sumažinti daugelio infekcinių ligų paplitimą, bet ir išgelbsti milijonus vaikų nuo sunkių komplikacijų bei ilgalaikio neįgalumo.

Vakcinacija yra natūralus būdas suformuoti organizmo imunitetą. Vakcinų veikliosios medžiagos gaminamos iš natūralių mikroorganizmų arba jų sudedamųjų dalių. Pagal sudėtį ir gamybos būdą, visos vakcinos skirstomos į tris pagrindines grupes:

• Gyvos susilpnintos vakcinos – jose yra gyvų, tačiau silpnesnių ligos sukėlėjų. Tokios vakcinos sukuria stiprų ir ilgalaikį imunitetą. Šiai grupei priklauso tymų, parotito (kiaulytės), raudonukės ir vėjaraupių vakcinos.
• Dženerio tipo vakcinos – jų veiklioji medžiaga gaunama iš mikroorganizmų, sukeliančių ligas gyvūnams, tačiau žmogui jos nėra pavojingos. Tokios vakcinos sužadina imuninį atsaką ir suteikia apsaugą nuo panašių ligų. Šiai grupei priskiriama tuberkuliozės (BCG) bei rotavirusinė vakcina.
• Negyvų mikroorganizmų arba jų komponentų vakcinos – jose naudojamos inaktyvuotos bakterijos ar virusai arba tik jų atskiros dalys. Tokiu principu gaminamos vakcinos nuo hepatito A ir B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų infekcijų.

Vakcinacija per šimtmečius įrodė savo veiksmingumą – nuo raupų išnaikinimo iki poliomielito ar tymų protrūkių sustabdymo. Skiepai padeda ne tik apsaugoti kiekvieną vaiką atskirai, bet ir užtikrinti visuomenės atsparumą pavojingoms infekcijoms.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama skiepijimo biologinei reikšmei ir jo poveikiui imuninės sistemos raidai. Kūdikis motinos įsčiose auga sterilioje aplinkoje, todėl pirmą kartą su mikroorganizmais susiduria gimdymo metu. Netrukus po gimimo prasideda intensyvus mikroorganizmų patekimo į organizmą procesas – jie apsigyvena ant naujagimio odos, virškinamajame trakte, kvėpavimo takuose ir kituose organuose. Taip formuojasi natūrali mikrobiota, būtina sveikos imuninės sistemos vystymuisi. Augant vaikui, imuninė sistema nuolat mokosi atpažinti naujus mikroorganizmus – kai kurie jų nekenksmingi ir padeda formuotis atsparumui, o kiti gali sukelti pavojingas infekcijas.

Ankstesniais laikais daugelis vaikų sirgdavo infekcinėmis ligomis, kurios po persirgimo suteikdavo natūralų imunitetą. Tokios ligos buvo vadinamos „vaikiškomis“ ir laikomos tarsi neišvengiamu augimo etapu. Ši nuostata formavosi dar prieš daugiau nei tūkstantį metų. Vis dėlto toks požiūris šiandien laikomas klaidingu. Nors persirgus kai kuriomis ligomis iš tiesų susiformuoja imunitetas, pati liga gali sukelti rimtų komplikacijų vaikui ir sutrikdyti visos šeimos gyvenimo ritmą. Skiepai suteikia galimybę įgyti apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų nesusergant jomis ir išvengiant su tuo susijusių padarinių. Be to, pastebima, kad vakcinacija gali turėti papildomą teigiamą poveikį – skatinti normalų imuninės sistemos brendimą ankstyvame amžiuje.

Skiepijimų programas pasauliniu mastu koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o kiekviena šalis vykdo savo nacionalinę imunoprofilaktikos strategiją. Lietuvoje Nacionalinė imunoprofilaktikos programa buvo sukurta dar 1992 metais ir nuo to laiko nuolat tobulinama. Vienas svarbiausių jos elementų – skiepų kalendorius, kuriame nurodytos valstybės kompensuojamos vakcinos, skirtos vaikų apsaugai nuo pagrindinių infekcinių ligų.

Papildant Nacionalinės skiepijimų programos kalendorių yra numatyta galimybė skiepyti ir daugiau vakcinų, kurių šiuo metu negali kompensuoti valstybė. Dažniausiai tai naujausių technologijų palyginti neseniai šalyje registruotos vakcinos, suteikiančios papildomos apsaugos.

Kai kūdikiui sueina maždaug vienas mėnuo ir atliekamas antrasis hepatito B skiepas, tėvams dažnai pasiūloma apsvarstyti ir skiepijimą nuo rotaviruso infekcijos. Šia liga vaikai gali užsikrėsti įvairiose viešose vietose, pavyzdžiui, vaikų priežiūros įstaigose, žaidimų kambariuose, ligoninėse. Rotavirusinis gastroenteritas yra viena dažniausių mažų vaikų infekcijų, pasireiškianti karščiavimu, viduriavimu ir vėmimu. Dauguma vaikų iki trejų metų amžiaus šia liga perserga bent kartą, o kai kurie – net keletą kartų. Nors liga dažnai praeina savaime, ji sukelia didelį diskomfortą, išbalansuoja šeimos kasdienybę ir, kai kuriais atvejais, reikalauja gydymo ligoninėje. Skiepai nuo rotaviruso yra geriamieji – jie atliekami dviem arba trimis dozėmis, o visą kursą būtina užbaigti iki šešių mėnesių amžiaus.

Antraisiais gyvenimo metais vaikams rekomenduojama skiepytis nuo vėjaraupių. Nors dauguma mažylių šią infekciją įveikia lengvai, kartais liga gali sukelti rimtų komplikacijų ar net pavojų gyvybei. Be to, sergantis vaikas apie 10 dienų negali lankyti vaikų kolektyvų, todėl sutrinka įprastas šeimos gyvenimo ritmas. Vėjaraupių vakcina suderinama su kitais skiepais, pavyzdžiui, tymų, parotito ir raudonukės vakcina, todėl ji gali būti įtraukta į įprastą skiepijimo planą.

Prieš pradedant lankyti darželį ar mokyklą, patariama vaiką paskiepyti nuo hepatito A. Ši infekcija plinta per užterštą maistą ir vandenį, todėl skiepai itin aktualūs planuojant keliones į šalis, kur liga vis dar yra paplitusi. Lietuvoje sergamumas hepatitu A šiuo metu yra mažas, tačiau, sumažėjus natūraliam imunitetui, daugėja žmonių, kurie yra šiam virusui imlūs.

Lietuva laikoma didelės rizikos šalimi dėl erkinio encefalito. Skiepytis nuo šios ligos rekomenduojama šaltuoju metų laiku, kai erkės neaktyvios. Jei skiepai pradedami vasarą ar artėjant kelionei į vietoves, kur liga dažnesnė, galima taikyti pagreitintą skiepijimo schemą, leidžiančią greičiau įgyti apsaugą.

Paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims patariama skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Šis virusas siejamas su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu, ypač kai infekciją sukelia 16 ir 18 ŽPV tipai. Vakcinos nuo ŽPV yra saugios ir veiksmingos, o didžiausią naudą suteikia toms mergaitėms, kurios pasiskiepija dar iki lytinio aktyvumo pradžios. Nors vyresnėms moterims vakcina taip pat tinkama, jos efektyvumas gali būti mažesnis. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad skiepai nepakeičia reguliarios ginekologinės patikros. Tai dvi viena kitą papildančios prevencijos priemonės, padedančios išvengti gimdos kaklelio vėžio ir išlaikyti gerą moterų reprodukcinę sveikatą.

Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina; DTaP kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvinta poliomielito vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

* Pirmąją dozę HB naujagimiui būtina įskiepyti per 24 val. po gimimo. 12 metų amžiaus vaikams HB vakcina skiepijama 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėn. – HB2; po 6 mėn. – HB3.

** Vakcina skiriama, jei vaikas neskiepytas kūdikystėje. MMR vakcina skiepijama su pirmąja HB vakcinos doze. 12 metų vaikams MMR.

***  Vakcina skiriama, jei asmenys neskiepyti 6–7 metų amžiaus.