Kūno higiena

Higiena ir asmens higiena

Higiena – tai mokslas, nagrinėjantis aplinkos poveikį žmogaus sveikatai. Ji apibrėžia priemones ir būdus, kurie padeda išsaugoti gerą savijautą, apsisaugoti nuo ligų bei sukurti palankias gyvenimo sąlygas.

Asmens higiena – tai higienos šaka, apimanti kūno, drabužių, avalynės priežiūrą, taip pat buitines ir aplinkos sąlygas. Ji nustato normas bei taisykles, atitinkančias skirtingo amžiaus žmonių anatomines ir fiziologines ypatybes, padedančias išsaugoti sveikatą ir formuoti higieniško elgesio įpročius. Labai svarbu, kad šeimos aplinka skatintų ir stiprintų šių įgūdžių ugdymą.

Kūno priežiūra

Oda atlieka svarbią organizmo apsaugos nuo įvairių pažeidimų funkciją ir pasižymi ypatinga sandara. Galima teigti, kad oda atlieka net kelias gyvybiškai svarbias funkcijas – saugo organus, reguliuoja temperatūrą ir šalina nereikalingas medžiagas. Be to, ji dalyvauja ir kvėpavimo procese. Pro jos poras į organizmą patenka nedidelė dalis deguonies, o kartu pašalinamas anglies dvideginis.

Odoje gausu liaukų. Riebalinės liaukos išskiria riebalus, kurie saugo odą nuo išsausėjimo. Dirbant ar aktyviai judant, oda prakaituoja, todėl pašalinamos nereikalingos medžiagos. Pats prakaitas kvapo beveik neturi, tačiau nemalonus kvapas atsiranda dėl bakterijų, gyvenančių ant odos paviršiaus. Ant rankų ir kitų kūno vietų taip pat lengvai kaupiasi nešvarumai, todėl odą būtina reguliariai plauti ir prižiūrėti.

Visą kūną rekomenduojama prausti šiltu vandeniu ir muilu 1–2 kartus per savaitę. Geriausia rinktis dušą, nes nuolat bėgantis vanduo nuplauna nešvarumus. Kasdienio prausimosi metu nebūtina gausiai naudoti muilo, nes oda gali išsausėti ir pradėti skilinėti. Optimaliausia vandens temperatūra yra +35–37 °C. Pabaigoje naudinga apsipilti vėsesniu vandeniu, nes tai atgaivina organizmą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vandens kokybę. Kietas vanduo, kuriame gausu kalcio ir magnio jonų, gali sausinti odą. Todėl žmonėms, kurių oda jautri, rekomenduojama praustis minkštu vandeniu. Vandenį galima suminkštinti įmaišius nedidelį kiekį sodos (apie pusę arbatinio šaukštelio litrui vandens) arba paprasčiausiai jį užvirus.

Rytais rekomenduojama nusiprausti bent iki juosmens, geriausiai vėsiu vandeniu. Toks prausimasis padeda greičiau pabusti, suteikia energijos ir kartu grūdina organizmą. Kasdien reikėtų skirti dėmesio ir ausų švarai. Jei ausyse kaupiasi siera ar nešvarumai, tai gali tapti tinkama terpe mikrobams daugintis ir pabloginti klausą. Auskarus nešiojantys žmonės vakare turėtų juos išsiimti ir ausies spenelius nuvalyti, pavyzdžiui, spiritu.

Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, būtina kruopščiai išplauti odos raukšles už ausų. Klausomosios landos plauti nereikia, nes joje esantys smulkūs plaukeliai patys padeda pašalinti nešvarumus. Jei sieros prisikaupia daugiau, ją galima atsargiai išvalyti vatos suktuku. Po prausimosi visada svarbu gerai nusišluostyti odą, ypač rankų ir kojų lenkimų vietas, pažastis bei kirkšnis, kad nesusidarytų drėgna terpė bakterijoms daugintis.

Rankų higiena taip pat yra itin svarbi. Rankas reikia plauti kaskart jas susitepus, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ruošiant ar liečiant maistą. Nusiplovus rankas, jas būtina nusausinti, o sausą odą galima patepti maitinamuoju kremu. Jei nėra tekančio vandens, rankas galima plauti dubenyje, tačiau nešvarų vandenį reikėtų keisti kelis kartus.

Šaltuoju metų laiku rekomenduojama mūvėti pirštines. Taip pat svarbu į lauką neiti šlapiomis rankomis, nes tai didina nužvarbimo ar net nušalimo riziką.

Kojų odoje yra daug prakaito liaukų, todėl šiltuoju metų laiku jos linkusios gausiai prakaituoti ir greitai susitepti. Jei kojos nepakankamai prižiūrimos, tarpupirščiai gali iššusti, suskilti, o tai – sukelti diskomfortą. Pėdų oda nuolat atsinaujina, todėl negyvąsias ląsteles reikia reguliariai šalinti. Tam galima naudoti šiurkščią kempinę, specialią dildę ar pemzą.

Netinkamai pasirinkta avalynė, pavyzdžiui, per ankšta ar nepatogi, gali sukelti nuospaudas ant kulnų ar pirštų pagalvėlių. Nedideles nuospaudas galima gydyti specialiais pleistrais ar kitomis priemonėmis, kurias lengvai rasite vaistinėje. Tačiau jei nuospaudos tampa itin skausmingos, būtina kreiptis į gydytoją.

Kojas reikia ne tik nuplauti, bet ir gerai nusausinti, ypač tarpupirščius. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti du atskirus rankšluosčius: vieną veidui ir rankoms, o kitą – kojoms. Taip pat svarbu laikytis švaros ir kasdien skalbti kojines ir puskojines.

Kojų prakaitavimą galima mažinti naudojant dezodorantus, antiperspirantus ar specialius kremus. Svarbu, kad šios priemonės būtų tepamos tik ant švarių, nuplautų kojų. Patartina nenaudoti kremo ir dezodoranto vienu metu, nes skirtingų sudedamųjų dalių sąveika gali sukelti odos alergiją. Prieš pradedant naudoti naują kosmetikos gaminį, rekomenduojama atlikti paprastą jautrumo testą – nedidelį priemonės kiekį patepti ant vidinio dilbio. Jei per 10–15 minučių oda parausta ar tampa sudirgusi, šio gaminio vartoti nederėtų.

Nešvari kojų oda sudaro palankias sąlygas daugintis mikroorganizmams, todėl gali išsivystyti grybelinės infekcijos. Pajutus tokių ligų požymius, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą.

Išorinius lyties organus būtina plauti ryte ir vakare. Moterims ir merginoms menstruacijų metu, dėl kraujingų išskyrų ir gausesnio prakaitavimo, nemalonus kvapas gali atsirasti greičiau, todėl higiena reikėtų pasirūpinti dažniau (daugiau nei 2 kartus per dieną). Geriausiai plauti tekančiu vandeniu, o ne vonioje. Vanduo turi tekėti kryptimi nuo gaktos link išangės, nes tai padeda išvengti tiesiosios žarnos mikroorganizmų patekimo į makštį ar šlaplę, kas gali sukelti uždegimą. Jei namuose nėra vonios ar dušo, intymia higiena pasirūpinti galima pilant vandenį iš puodelio.

Svarbu nenaudoti kūno gaiviklių ar kvepalų intymioje srityje, nes jie gali sudirginti odą, sukelti niežulį, alergiją ir sutrikdyti naudingų makšties mikroorganizmų veiklą. Visa tai silpnina natūralią apsaugą nuo infekcijų. Taip pat nepamirškite, kad vonią prieš maudantis ir po maudynių reikia išplauti specialiomis priemonėmis bei iššveisti šepečiu.

Rūpintis būtina ir kvėpavimo takų higiena: čiaudint reikia užsidengti burną, kosint – nusisukti, o nosį valyti švariai, naudojant vienkartines servetėles. Tai padeda apsaugoti aplinkinius nuo mikrobų plitimo.

Rankų ir kojų nagus būtina reguliariai prižiūrėti, nes po jais lengvai kaupiasi nešvarumai. Nagus reikia kirpti specialiomis žirklėmis ar žnyplėmis, prieš tai pamirkius rankas ar kojas karštame vandenyje. Taip nagai suminkštėja, todėl juos lengviau tvarkyti. Augančią odelę ant rankų nagų rekomenduojama švelniai nustumti medine lazdele ar specialia mentele, o jei reikia – atsargiai nukirpti. Nukirptus nagus reikia apdailinti dilde, brūžuojant viena kryptimi – nuo kraštų link vidurio.

Kojų nagai turėtų būti kerpami tiesia linija, kad neįaugtų į odą, o vėliau šiek tiek apvalinami dilde. Rankų ir kojų nagus patartina tvarkyti maždaug kartą per savaitę. Panages geriausiai valyti švelniais šepetėliais ar specialiais mediniais arba plastikiniais krapštukais.

Vaikų nagus iki 4–5 metų amžiaus turėtų kirpti tėvai, bent 2 kartus per savaitę. Nagus reikia kirpti trumpai, atsargiai ir švelniai, kad neatsirastų skausmo. Jei prie nago atsiranda atplyšusi odelė, ją taip pat būtina pašalinti. Kai vaikas jau moka karpyti popierių, galima pradėti mokyti jį savarankiškai kirpti nagus. Apie šeštuosius gyvenimo metus vaikas turėtų gebėti nagus susitvarkyti pats.

Sveiki nagai yra tvirti, lankstūs ir blizgantys. Pastebėjus spalvos pakitimus, nagų lūžinėjimą ar netaisyklingą augimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą.

Kosmetologai rekomenduoja, kad kiekvienas šeimos narys turėtų savo asmeninės higienos priemonių rinkinį. Jame turėtų būti: šiurkšti kilpinė pirštinė, kūno kempinė, minkštas veido rankšluostis, didelis kilpinis rankšluostis kūnui, atskiras rankšluostis intymiai higienai ir kojoms, popierinės kosmetinės servetėlės, dantų šepetėlis su pasta, šukos arba plaukų šepetys, nagų žirklutės, dildė, žnyplutės, pincetas, veidrodėlis, blakstienų šepetėlis, kosmetinis pienelis, losjonas makiažui valyti, veido kremas, rankų kremas, higieninis lūpų balzamas, dezodorantas, šampūnas, muilas ir pėdų kremas.

Galvos oda, kaip ir visa oda, ilgainiui užsiteršia prakaitu, riebalais bei kitomis išskyromis, todėl plaukus būtina reguliariai plauti. Geriausiai naudoti minkštą vandenį, kuriame nėra ištirpusių druskų. Šampūną ar kitą priemonę reikėtų rinktis pagal plaukų tipą: sausus ir normalius plaukus pakanka plauti mažiausiai kartą per savaitę, o riebius plaukus galima plauti ir kasdien, tik pasirinkus tinkamą šampūną.

Jeigu plaukai sunkiai išsiskalauja, ypač ilgi ir stori, juos galima perskalauti parūgštintu vandeniu – į 2 litrų vandenį reikia įpilti 1–2 šaukštus acto arba įberti kelis kristalus citrinos rūgšties. Išplautus plaukus reikia nusausinti rankšluosčiu. Į lauką nepatartina eiti šlapiais plaukais, nes tai gali pakenkti tiek plaukų, tiek sveikatos būklei.