Doc. dr. Audronė Arlauskienė
Kontracepcija - tai priemonės, skirtos neplanuotam nėštumui išvengti. Poros, vartodamos kontraceptines priemones, gali pasirinkti, kada ir kiek vaikų jos nori turėti.
Kontracepcijos būdai skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Tokiems priklauso hormoninė kontracepcija, barjeriniai metodai, gimdos spiralės, cheminės kontraceptinės priemonės, chirurginė sterilizacija. Natūralūs šeimos planavimo metodai – tai bazinės kūno temperatūros matavimas, gimdos kaklelio gleivių tyrimas, kalendorinis, arba ritminis, metodas, nutrauktas lytinis aktas, simptoterminis metodas.
Kontraceptinės priemonės veiksmingumas yra vertinamas pagal nėštumų skaičių, tenkantį 100 moterų, naudojančių kontracepciją 12 mėnesių. Labai veiksmingoms priemonėms (0–1 proc. nėštumų) priskiriami hormoniniai implantai, chirurginė sterilizacija, gimdos spiralė, injekciniai progestinai, veiksmingos priemonės (2–9 proc. nėštumų) – hormoninė kontracepcija, laktacinė amenorėja (pirmieji 6 mėnesiai), vidutiniškai veiksmingos priemonės (10–30 proc. nėštumų) – barjerinės, cheminės priemonės, natūralūs planavimo metodai.
Nė vienas kontracepcijos būdas nėra idealus. Moteris turėtų žinoti įvairius kontracepcijos metodus, jų privalumus ir trūkumus, veiksmingumą. Ji turėtų pasitarti su ginekologu dėl tinkamiausio kiekvienu konkrečiu atveju kontracepcijos metodo, kuris parenkamas atsižvelgiant į moters amžių, sveikatos būklę, lytinio gyvenimo ypatumus, šeimos planavimo nuostatas.
Natūralių šeimos planavimo metodų taikymas pagrįstas vaisingų dienų nustatymu mėnesinių ciklo metu. Vengiant nėštumo, patariama lytiškai nesantykiauti vaisingomis ciklo dienomis. Privalumai: 1) šie būdai neturi šalutinio poveikio; 2) tinka moterims, kurios dėl religinių įsitikinimų negali vartoti kitų kontraceptinių priemonių; 3) nekainuoja; 4) didina abiejų partnerių atsakomybę; 5) galima naudoti neribotą laiką. Trūkumai: 1) vidutiniškai veiksmingos priemonės; 2) ne visada pavyksta tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką, laikytis periodinės abstinencijos. Šie būdai neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
Kalendorinis (Ogino-Knauso, arba ritminis) būdas tinka moterims, kurių mėnesinių ciklas reguliarus. Moteris turi žinoti 12 (ar bent 6) mėnesinių ciklo trukmę. Ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ąją ciklo dieną. Tikėtina vaisingo laikotarpio trukmė – ne mažiau kaip 2 dienos prieš ir po ovuliacijos. Vaisingų dienų pradžia ir pabaiga apskaičiuojamos pagal formulę: pirmoji vaisinga diena – trumpiausias ciklas minus 20 (arba 18), paskutinė diena – ilgiausias ciklas minus 10 (arba 11). Taigi jei pastaruosius 12 mėn. ciklai kartojasi kas 26–29 dienos, vaisingos dienos yra nuo 6 iki 19 ciklo dienos. Pora turėtų šiomis dienomis vengti lytinių santykių.
Bazinės temperatūros metodas pagrįstas kūno temperatūros pakilimu (0,2–0,4 °C) įvykus ovuliacijai iki ciklo pabaigos dėl geltonkūnio gaminamo progesterono poveikio. Taigi ovuliaciniams ciklams būdinga dvifazė kūno temperatūra. Nevaisingos dienos prasideda trečiosios dienos vakare po temperatūros padidėjimo. Taikant šį metodą, reikia kasdien matuoti kūno temperatūrą ir duomenis žymėti lentelėje. Būtina matuoti temperatūrą kasdien tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje (pažastyje, burnoje ar išangėje), tam skirtu termometru, geriausiai atsibudus, bet dar neatsikėlus iš lovos, apie 7 min., prieš tai miegojus bent 5 val. Matavimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesinių ciklą. Žinotina, kad kūno temperatūros svyravimams gali turėti įtakos išoriniai veiksniai (stresas, liga, alkoholis, medikamentai ir kt.), netikslus metodo taikymas.
Gimdos kaklelio gleivių (ovuliacijos, arba Billingso) metodas. Gimdos kaklelio gleivės mėnesinių ciklo metu kinta dėl hormonų poveikio. Gleivės vertinamos ciklo metu apčiuopos būdu norint nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Šis būdas netinka, kai yra makšties ar gimdos kaklelio infekcija, taip pat žindymo laikotarpiu.
Gleivių požymiai
Pirmoji stadija – prieš ovuliaciją. Pirmosios keturios mėnesinių dienos yra nevaisingos. Po ketvirtosios ciklo dienos, kai lytinių lūpų sritis yra sausa, nėra gleivių ar išskyrų ant apatinio trikotažo, dienos yra nevaisingos.
Antroji stadija – vaisinga fazė. Gleivės negausios, baltos, balzganos, vėliau drėgnesnės, skaidresnės, tąsios, slidžios, gausėjančios. Vaisingiausią piko dieną gleivės primena žalio kiaušinio baltymą. Vaisingos dienos yra visos gleivių dienos iki piko ir pirmosios 3 dienos po piko.
Trečioji stadija – po ovuliacijos, nėra gleivių, juntamas sausumas arba gleivės baltos, lipnios. Nevaisingos dienos prasideda nuo ketvirtosios dienos po piko.
Simptoterminis būdas – tai kelių natūralaus šeimos planavimo metodų derinys, naudojamas pirmajai ir paskutinei vaisingai ciklo dienai nustatyti. Pirmąją vaisingą ciklo dieną galima nustatyti kalendoriniu ar gimdos kaklelio gleivių vertinimo metodais. Paskutinė vaisinga ciklo diena nustatoma kalendoriniu, bazinės kūno temperatūros ar gimdos kaklelio gleivių pokyčių būdu.
Nutrauktas lytinis aktas – mažai veiksmingas kontracepcijos būdas, nes daugeliui vyrų nedidelis kiekis spermos išsiveržia dar prieš orgazmą. Galimas apvaisinimas net spermai patekus ant išorinių lytinių organų. Šis būdas netinka vyrams, kurie kenčia nuo priešlaikinio spermos išsiveržimo. Lytinio akto metu jaučiamas stresas.
Laktacinės (pogimdyminės) amenorėjos būdas. Žindymo metu dėl atitinkamo hormonų poveikio nevyksta ovuliacija, nėra mėnesinių (amenorėja). Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja: jei moteris po gimdymo nuolat žindo kūdikį (taip pat ir naktį), patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėn. po gimdymo; jei moteris po gimdymo visiškai nežindė ar žindė nereguliariai, patikimą kontracepciją pradėti praėjus po gimdymo 3 savaitėms.
Žindančios moterys gali naudoti barjerines priemones ar gimdos spiralę (įvedama praėjus 6 savaitėms po gimdymo). Žindymo metu tinka vartoti ir mažą progestino dozę turinčias tabletes, dėl kurių poveikio sutirštėja gimdos kaklelio gleivės. Jos neslopina laktacijos ir ovuliacijos. Vartojamos kasdien be pertraukos tuo pačiu metu.
