Visa tiesa apie Tribulus terrestris

Visa tiesa apie Tribulus terrestris

Maisto papildai kurių, sudėtyje yra Tribulus terrestris (liet.Gulsčioji ragužė) žolės ekstraktas, vyrams yra puikiai žinomi dėl afrodiziakinių, libido bei lytinę funkciją palaikančių savybių. Profesionaliai sportuojantys ypač mėgsta šiuos papildus, nes Tribulus terrestris gali padidinti ištvermę, raumenų tonusą. Tačiau ne visi maisto papildai į kurių sudėtį įeina Tribulus terrestris žolė veikia vienodai.


Kur slypi paslaptis?

Gulsčioji ragužė pradėta naudoti maisto papildų ir vaistų gamyboje plačiau ištyrinėjus jos sudėtį bei poveikį. Ištyrus skirtinguose regionuose augančių augalų kaupiamas veikliąsias medžiagas, pastebėta, kad vienuose regionuose žaliava yra vertingesnė negu kituose. Tyrimai parodė, kad augalinė žaliava išskirta iš Tribulus terrestris žolės, augančios Bulgarijoje, Makedonijoje,Turkijoje, Graikijoje, Serbijoje bei Gruzijoje  kaupia daugiausiai pagrindinio komponento – protodioscino.2

Protodioscinas – tai vienas iš daugelio (tačiau tyrimais įrodyta, kad tai yra vienas pagrindinių) taip vadinamų saponinų, kurie išskiriami iš gulsčiosios ragužės žolės. Furostanolio saponinai žolėje randami įvairūs : Metilprotodioscinas, Protodioscinas, Prototribestinas, Pseudoprotodioscinas, Dioscinas, Tribulosinas. Visi šie saponinai skiriasi savo aktyvumu bei veikimo stiprumu. Stipriausias ir aktyviausias yra protodioscinas.1 Būtent jis sukelia visus teigiamus gulsčiosios ragužės žolei būdingus poveikius.  Priklausomai nuo furostanolio saponinų procentinės sudėties bei ekstrakto kokybės gaunami skirtingi veikimo rezultatai.2

Įsivaizduokite, kad turite apelsiną. Jame yra įvairių vitaminų – vitamino A, vitamino C, vitaminų B1, B2 ir t.t. Tačiau kiekvieno vitamino kiekis apelsine yra skirtingas, vitaminų aktyvumas bei veikimas taip pat. Jei norime gauti vitaminui C būdingus poveikius, turime žinoti kiek būtent jo yra apelsine. Taip ir su gulsčiosios ragužės ekstraktu. Turime žinoti kiek jame yra protodioscino.


Kaip išsirinkti geriausią?

Renkantis gulsčiosios ragužės preparatą reiktų atkreipti dėmesį kaip ekstraktas yra standartizuojamas. Tribulus terrestris preparatai gali būti standartizuojami pagal furostanolio saponinus , nurodant tik bendrą visų ekstrakte esančių saponinų kiekį. Pavyzdžiui, nurodytume kiek apelsine yra vitaminų, tarkime yra 60% vitaminų, tačiau nenurodytume kiek jame yra vitamino C, kiek vitamino A, kiek vitamino E. Arba gali būti standartizuojama pagal protodioscino kiekį – šiuo atveju tiksliai nurodome kiek apelsine yra vitamino C. Pvz.: Vienoje maisto papildo „TRIBUMEN“ kapsulėje yra 350 mg sausojo gulsčiųjų ragužių (lot. Tribulus terrestris)  ekstrakto, atitinkančio 210 mg protodioscino.

Tribulus terrestris žolės kokybiškame ekstrakte turėtų būti apie 45% protodioscino.2 Minėtame maisto papilde „TRIBUMEN“ protodioscino kiekis siekia net 60%. Tačiau toks protodioscino kiekis maisto papilduose – retenybė.

Ragužė turi įtakos vyriškojo hormono kiekiui, veikia kaip afrodiziakas, didina ištvermę, atstato energetinius resursus, palaiko gerą lytinę funkciją bei libido. Jei ekstraktas nėra išgrynintas ir standartizuotas pagal protodiosciną norimo efekto galime nesulaukti. Kuo mažiau veikliosios medžiagos ekstrakte tuo daugiau nereikalingų medžiagų metabolitų susidaro ir netgi gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, tokie kaip irzlumas, nervingumas, galvos skausmas.

Ragužės ekstraktų poveikis organizmui patvirtintas moksliniais tyrimais, tačiau  norėdami pajusti preparatų poveikį turime nepamiršti įsivertinti ekstrakto kokybę bei išsinagrinėti tikslią sudėtį ir vartoti tik kokybišką produktą.

 

Naudota literatūra:

1. Phytopharmacological overview of Tribulus terrestris. Saurabh Chhatre, Tanuja Nesari, Gauresh Somani,Divya Kanchanand Sadhana Sathaye. Department of Dravyaguana, Centre for Post Graduate Studies and Research in Ayurveda, Tilak Ayurveda Mahavidyalaya, Pune, India (2014)

2. Distribution of steroidal saponins in Tribulus terrestris from different geographical regions. Dinchev D, Janda B, Evstatieva L, Oleszek W, Aslani MR, Kostova I., Bulgaria (2008)