Prof. dr. (HP) Gražina Stanislava Drąsutienė, doc. dr. Audronė Arlauskienė
Nėščiosios organizme vyksta dideli fiziologiniai pokyčiai, kurie susiję ne tik su vaisiaus fizine būkle, bet ir su augančios kartos sveikata ateityje. Tinkamai besimaitinančioms moterims esti mažiau nėštumo ir gimdymo komplikacijų, o neracionali mityba yra susijusi su dažnesniais persileidimais, priešlaikiniais gimdymais, vaisiaus raidos sutrikimais.
Baltymai
Pagrindinė vaisiaus, placentos, motinos audinių statybinė medžiaga yra baltymai, todėl jų nėščioji papildomai turi gauti 6–10 g per parą. Baltymų šaltinis yra gyvulinės ir augalinės kilmės maistas. Baltymų poreikiui patenkinti reikėtų suvalgyti apie 60 g mėsos, vištienos ar žuvies, mažiausiai trijų rūšių pieno produktų. Be to, mėsoje, vištienoje ar jūros produktuose yra geležies, cinko ir kitų mineralinių medžiagų. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys, kurias sintetina žmogaus organizmas, vadinamos pakeičiamosiomis, kurios nesintetinamos – nepakeičiamosiomis aminorūgštimis. Nepakeičiamąsias aminorūgštis būtina gauti su maistu, o pakeičiamąsias svarbu papildyti maisto daviniu. Nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia gyvulinės kilmės baltymuose. Pakeičiamųjų aminorūgščių gausiau augalinės kilmės baltymuose.
Biologiškai vertingesni yra gyvulinės kilmės baltymai, kuriuos gyvūnas sukaupia savo palikuonims maitinti. Vartojant mišrų maistą patenkinamas visų aminorūgščių poreikis. Nėščioji ar žindyvė geriau įsisavina gyvulinės kilmės baltymus. Kūdikio aprūpinimas baltymais priklauso nuo motinos vartojamų baltymų kiekio ir kokybės, todėl rekomenduojami mišrūs – tiek gyvulinės, tiek augalinėskilmės baltymai. Turtingi baltymų yra šie produktai: kiaušiniai, pienas, sūris, mėsa, žuvis, aukščiausios rūšies miltai, avižiniai miltai, pupelės, kukurūzai.
Riebalai
Nėščioji turi gauti per parą 61–70 g riebalų. Riebalai – nėščiosios energijos šaltinis, nes išskiria dvigubai daugiau kilokalorijų nei baltymai. Riebalus sudaro sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios rūgštys. Nėščiajai tinkamesni riebalai, kuriuose yra daugiau nesočiųjų rūgščių. Riebalai labai svarbūs juose tirpiems vitaminams A, D, E, K įsisavinti. Mononesočiųjų rūgščių yra riešutuose, alyvuogių aliejuje. Polinesočiųjų rūgščių turtingi žuvies produktai. Riebioje mėsoje, svieste, fermentiniuose sūriuose yra daugiau sočiųjų rūgščių, todėl šiuos produktus nėščioji turėtų riboti.
Angliavandeniai
Kaip ir baltymai, 1 g angliavandenių išskiria 4 kcal. Angliavandeniai yra paprastieji ir sudėtiniai. Rekomenduojama, kad nėščiosios maisto davinyje angliavandeniai sudarytų 58–65 proc. paros maisto energetinės vertės. Nėščiosios paros maisto davinyje turi vyrauti sudėtiniai angliavandeniai, t. y. maisto produktai, turtingi krakmolo: grūdai, bulvės, ankštiniai. Sudėtiniai angliavandeniai sudaro skaidulines medžiagas, todėl jie labai svarbūs nėščiosios mitybai. Skaidulinės medžiagos padeda išvengti vidurių užkietėjimo, hemorojaus. Vandenyje netirpios skaidulinės medžiagos padidina išmatų turinį, skatina žarnyno veiklą. Jų yra kviečiuose, ryžiuose, kukurūzuose, avižų, miežių ir rugių produktuose.
Vitaminai, mineralinės medžiagos
Nėštumo laikotarpiu būtini tirpūs riebaluose vitaminai A, D, E, K, tirpūs vandenyje B grupės vitaminai ir vitaminas C.
Vitaminas A svarbus kaulams ir dantims formuotis. Jo nėščioji gauna su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Vitamino A yra kepenyse, žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiaušinio trynyje, morkose, pomidoruose, burokėliuose, kopūstuose, špinatuose.
Vitaminas D gerina vaisiaus augimą, kaulų kalcifikaciją, dantų ir gemalo formavimąsi. Jo nėščiajai reikia dvigubai daugiau nei nenėščiai moteriai, t. y. 10 µg per parą. Vitamino D šaltiniai: žuvų taukai, ikrai, sūris, mėsa, silkė, menkių kepenys, lašiša, pienas, sviestas.
Folio rūgštis labai svarbi, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais ir keletą mėnesių iki planuojant pastoti. Jos trūkumas gali sukelti vaisiaus stuburo defektus. Per parą nėščioji turi gauti 400 µg folio rūgšties. Jos yra petražolėse, špinatuose, burokėliuose, salotų lapuose, Briuselio kopūstuose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse.
Geležies nėščiajai reikia iki 25 mg per parą. Dėl jos trūkumo nėščioji gali susirgti nėščiųjų mažakraujyste. Trūkstant geležies sumažėja hemoglobino koncentracija, vaisius iš motinos kraujo gauna per mažai deguonies. Geležies įsisavinimą mažina kava ir arbata, todėl patartina nėščiajai gerti kavą ir arbatą tarp valgymų. Geležies šaltiniai: liesa mėsa, kepenys, žuvis, kiaušinio trynys, pupelės, ankštinių, avižų produktai, riešutai, vaisiai, lapinės daržovės.
Kartais trūkstant geležies nėščiajai yra skiriami geležies preparatai, kurie gali turėti šalutinį poveikį – sukelti vidurių užkietėjimą, šleikštulį.
Kalcio reikia formuojantis vaisiaus kaulams ir dantims. Nėščioji per parą papildomai turi gauti 200–400 mg kalcio, t. y. du kartus daugiau nei įprasta. Nėščioji turi gauti 1200 mg kalcio per parą. Patartina vartoti pieną, jogurtą, varškę, sūrius. Daug kalcio yra sultyse, sojos piene, duonoje, rupaus malimo ruginiuose miltuose.
Cinko yra mėsoje, sūriuose, kruopose. Jo reikia 15 mg per parą. Cinkas dalyvauja virškinime. Jei nėščiosios organizme pakanka cinko, ji yra atsparesnė infekcijai.
Jodas reikalingas vaisiaus smegenų raidai. Jo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali būti ateityje vaiko mažesnio intelekto, blogesnio mokymosi priežastis. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojams jodo trūksta. Todėl labai svarbu, kad nėščioji vartotų joduotą druską, kuri kompensuoja jodo trūkumą.
Vaisiaus skydliaukė pradeda funkcionuoti 14–16-ąją nėštumo savaitę. Jodo trūkumas sukelia vaisiaus nervų sistemos ir smegenų raidos sutrikimus, ateityje vaikams sunkiau sekasi mokytis, jie negali susikaupti, gali išryškėti net protinis atsilikimas, kurčnebylystė, žvairumas, susiformuoja gūžys. Lietuvoje net 90 proc. nėščiųjų nustatomas jodo trūkumas. Daugiausia jodo yra jūros žuvyse, moliuskuose, dumbliuose. Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai jūros gėrybių, todėl jodo trūkumą gali kompensuoti joduota druska. Jos reikėtų vartoti 5–6 g per dieną. Druską patartina laikyti sandariuose induose, verdant berti druską reikėtų tik baigiant ruošti patiekalą, nes jodo junginiai nuo karščio skyla.
Nėščiosios mitybos principai
• Valgykite saikingai 6 kartus per dieną.
• Per parą patartina išgerti 2 litrus skysčių.
• Pirmojoje nėštumo pusėje galite valgyti viską, antrojoje pusėje maisto kaloringumas turi siekti 2500 kcal per parą.
• Prisilaikykite baltymų, riebalų ir angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų rekomenduojamų normų.
• Venkite saldumynų, aštrių, riebių padažų, keptos riebios mėsos.
• Stenkitės valgyti maltos mėsos ar žuvies troškinius.
• Nepiktnaudžiaukite kava. Geriau gerkite pienu balintą kavą.
• Venkite gėrimų, kurių skonis pagerintas įvairiais saldikliais, geriau vartokite pačios pasigamintas sultis, netonizuojančią arbatą.
• Alkoholio vartojimas ar rūkymas visiškai nesuderinamas su nėštumu.
• Gimdyvė, galinti valgyti tarp sąrėmių, turi vartoti angliavandenių turtingą, tyrės konsistencijos maistą – vaisius, vaisių sultis, sultinį.
• Po gimdymo pirmasis valgymas – skystas maistas.
• Žindyvė turi gauti per parą apie 2700 kcal, valgyti 6 kartus per dieną saikingai, pieno ji turi gerti tris kartus per dieną, suvartoti 2–3 litrus skysčių, valgyti šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos, rinktis ekologiškus maisto produktus.
• Nėštumo ir žindymo laikotarpiais nepatartina nuolat papildomai gerti vitaminus. Juos vartoti reikia su pertraukomis ir tik gydytojui rekomendavus.
Prisiminkite, kad nėštumas – normalus fiziologinis moters gyvenimo tarpsnis. Negalima valgyti už du, t. y. dvigubai padidinti paros maisto davinį. Svarbu sveikai maitintis, nes visas maistines medžiagas vaisius gauna per motinos kraują. Nėščioji turi valgyti mišrų maistą iš visų maisto grupių, papildydama jį reikiamu geležies, folio rūgšties, kalcio, jodo, cinko kiekiu.
Būtina žinoti, kad susirgusi nėščioji ir žindyvė neturi gydytis pati, nes ne visi vaistai jai tinka.
Šeimos sveikatos enciklopedija. Aut. kolektyvas (leidykla „Alma littera“, 2008 m.)
