Antsvorio gydymo ypatumai. Orlistatas – gydymo klasika.

XX a. pirmojoje pusėje išsivysčiusiose šalyse sparčiai daugėjo nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių. Šiandien ši problema vis labiau plinta ir besivystančiose šalyse. Ekonomiškai stiprios valstybės patiria didelius nuostolius dėl nutukimo ir su juo susijusių komplikacijų gydymo.

Pateikiami svarbūs faktai apie nutukimo poveikį visuomenei:

• nesubalansuota mityba tiesiogiai sietina su didele našta sveikatai ir valstybės biudžetui;
• dėl netinkamos mitybos kasmet prarandami milijonai gyvenimo metų;
• reikšminga sveikatos apsaugos biudžeto dalis tenka nutukimo ir jo komplikacijų gydymui.

Dar 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą pripažino liga ir įvardijo ją kaip greitai plintančią epidemiją. Tai liga, turinti įtakos daugeliui organizmo sistemų ir sukelianti įvairius sveikatos sutrikimus.

Pagrindinės nutukimo pasekmės sveikatai:

1. Padidėja sergamumas įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, dislipidemija (padidėjusi cholesterolio, trigliceridų kiekiu); koronarine širdies liga, 2 tipo diabetu, insultu, kai kurių rūšių vėžiu (endometriumo, krūties, storosios žarnos), ir pasireiškia emocinės problemos bei prastėja gyvenimo kokybė.
2. Didėja mirtingumas.

Nutukimas atsiranda tada, kai ilgą laiką gaunama daugiau energijos (kalorijų) nei organizmas sunaudoja, todėl pradeda kauptis riebalinis audinys. Nutukimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės žmonėms, o ligos vystymuisi svarbi genetikos ir aplinkos sąveika.

Diagnozuoti nutukimą – nesudėtinga, nes vertinama pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m²).

Diagnozei patikslinti ir riebalinio audinio kiekiui nustatyti dažnai atliekamas bioelektrinio impedanso tyrimas. Jis padeda išsamiai įvertinti organizmo sudėtį – nustatyti riebalinio, raumeninio, liesosios kūno masės bei skysčių ir jų pasiskirstymą. Tokie duomenys leidžia tiksliau įvertinti žmogaus sveikatos būklę ir sudaryti tinkamą gydymo planą.

Kūno masės indeksas taip pat yra naudingas rodiklis, nes padeda įvertinti ne tik nutukimo laipsnį, bet ir su šia liga susijusią riziką. Remiantis KMI rezultatais, galima lengviau parinkti tinkamiausią gydymo metodą (1, 2 lentelės).

1 lentelė. Nutukimo įtaka sveikatos būklei.

                           1.    Padidėja sergamumas:

–        hipertenzija;

–        dislipidemija (padidėjusi cholesterolio, triglicerolių, didelio tankio lipidų koncentracija serume);

–        koronarine širdies liga;

–        II tipo cukriniu diabetu;

–        insultu;

–        vėžiu (endometriumo, krūties, storosios žarnos);

–        atsiranda sutrikimų, susijusių su sveikatos sąlygotomis emocinėmis problemomis, gyvenimo kokybe.

       2.        Padidėja mirtingumas.

Nutukimas – liga, išsivystanti tuomet, kai ilgą laiką su maistu energijos (kalorijų) gaunama daugiau, negu sunaudojama, todėl išveša riebalinis audinys. Šia liga gali sirgti žmonės nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, o ligos išsivystymą lemia žmogaus genotipo bei aplinkos sąveika.

Nutukimo kaip ligos diagnostika nesudėtinga. Liga diagnozuojama remiantis kūno masės indeksu.  Kūno masės indeksas (KMI) nustatomas pagal formulę:

             kūno masė, kilogramais

KMI =  ----------------------------

             (ūgis, metrais)2

Diagnozei patikslinti ir riebalinio audinio kiekiui nustatyti rekomenduojama atlikti bioelektrinio impedanso tyrimą, kuris padėtų sužinoti organizmo audinių (riebalinio, raumeninio, liesosios kūno masės) ir skysčių kiekius bei jų išsidėstymą žmogaus kūne.

Kūno masės indekso nustatymas patogus ne tik nutukimo laipsniui įvertinti, bet ir rizikai, susijusiai su nutukimu, nustatyti, gydymo metodui parinkti (2, 3 lentelės).

2 lentelė. Kūno masės indeksas, nutukimo laipsnis ir sveikatos rizika.

Kadangi nutukimas yra liga, ją būtina gydyti taip pat, kaip ir bet kurį kitą sveikatos sutrikimą.

Lietuvoje antsvorio turintys pacientai gali kreiptis į šeimos gydytoją, endokrinologą, kardiologą ar gydytoją dietologą. Pirmasis specialistas, kuris paprastai susiduria su visais pacientais, – šeimos gydytojas. Vis dėlto tinkamiausias gydymo koordinavimas galėtų būti patikėtas poliklinikoje dirbančiam dietologui, kuris jis specializuojasi mitybos ir antsvorio klausimais.

Pagrindinis nutukimo gydymo tikslas – stabilizuoti kūno masės didėjimą, o vėliau pamažu mažinti svorį. Tačiau dar svarbiau – išlaikyti sumažintą kūno masę ilgą laiką, kad rezultatai būtų ilgalaikiai ir apsaugotų nuo komplikacijų.

Nutukimo gydymas dažnai vadinamas liesėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad neteisingai paskirtos ar neapgalvotos priemonės gali pabloginti žmogaus sveikatos būklę. Gydymas turėtų būti kompleksinis, individualizuotas ir prižiūrimas specialistų.

Nutukimui gydyti taikomi keli metodai, kurie dažniausiai derinami tarpusavyje:

1. Mitybos korekcija. Sudarius tinkamą mitybos planą, siekiama pamažu mažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir keisti įpročius. Dažniausiai rekomenduojama, kad kasdien suvartojama energija būtų 500–1000 kcal mažesnė nei įprastai.
2. Fizinio aktyvumo didinimas. Papildomas judėjimas padeda deginti kalorijas ir stiprinti bendrą sveikatą. Net 30 minučių aktyvesnės veiklos per dieną (pvz., vaikščiojimo, bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu) gali turėti reikšmingą poveikį.
3. Gyvenimo būdo korekcija. Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip gyvename. Didelę įtaką turi miego režimas, požiūris į stresą, valgymo įpročiai, šeimos tradicijos. Tik ilgalaikiai įpročių pokyčiai leidžia džiaugtis ilgalaikiais rezultatais.
4. Medikamentinis gydymas. Vaistai nėra pirmasis pasirinkimas, tačiau jie gali būti veiksminga priemonė, kai vien mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių nepakanka. Priklausomai nuo medikamento, jo paskirtis gali skirtis. Vieni mažina apetitą ir padeda kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį, kiti skatina medžiagų apykaitą ir didina energijos sunaudojimą, o dar kiti slopina dalies maistinių medžiagų įsisavinimą žarnyne, taip mažindami gaunamų kalorijų kiekį. Žinoma, reikia suprasti, kad vaistai nėra „stebuklinga tabletė“ – jie veikia tik tol, kol yra vartojami, todėl kartu būtina keisti mitybą ir gyvenimo būdą.
5. Chirurginis gydymas. Chirurginės procedūros taikomos tik sunkiai nutukimo formai ar dideliam komplikacijų pavojui, kai kitos priemonės neduoda rezultatų.

Lipazės inhibitoriai nutukimui gydyti

Viena seniausiai taikomų medikamentinio nutukimo gydymo priemonių – lipazės inhibitoriai. Jie veikia virškinimo trakte, selektyviai slopindami skrandžio ir kasos lipazes. Dėl šio mechanizmo dalis su maistu gaunamų riebalų (apie 30 %) lieka nesuskaidomi ir nepasisavinami, todėl organizme susidaro kalorijų deficitas.

Šie preparatai veikia lokaliai, beveik nepatenka į kraujotaką, todėl nesukelia sisteminio poveikio. Net ilgalaikio gydymo metu jų koncentracija kraujyje išlieka minimali, o didžioji dalis pasišalina su išmatomis. Angliavandenių ir baltymų įsisavinimas nesutrinka, tačiau gali mažėti riebaluose tirpių vitaminų (ypač D ir K) pasisavinimas, todėl kartu rekomenduojama pasirūpinti tinkamu papildų vartojimu.

Pagrindiniai privalumai:

• per 3–6 mėn. gydymo galima netekti apie 5–10 % kūno svorio;
• pagerėja gliukozės tolerancija, sumažėja 2 tipo diabeto rizika;
• mažėja trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) koncentracija.

Tokie preparatai paprastai skiriami tris kartus per dieną kartu su pagrindiniais valgiais. Didinant dozę, poveikis nebeintensyvėja, riebalų ekskrecija išlieka apie 30 %.

Lipazės inhibitoriai gali būti skiriami pacientams, sergantiems ne tik nutukimu, bet ir kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai ar 2 tipo cukrinis diabetas.

Svarbu: prieš vartojant bet kokius vaistinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamas vaistų vartojimas gali pakenkti Jūsų sveikatai.