Enurezę reikia šalinti, o ne gėdytis

Enurezė – nevalingas šlapinimasis, kuris yra dažna vaikų problema, galinti tapti iššūkiu tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20–25 % 4–5 metų amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai suprastų, jos tai nėra gėda ar vaiko kaltė. Laiku pastebėjus problemą ir imantis tinkamų priemonių, enurezę galima sėkmingai įveikti.

Kada sunerimti?

Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Statistika rodo:

• apie 30 % 4,5 metų amžiaus vaikų dar šlapinasi į lovą;
• 21 % tai daro retkarčiais – rečiau nei du kartus per savaitę;
• 8 % – dažnai.

Tarp penkiamečių enurezė diagnozuojama 15–20 %, tarp septynmečių – 7–10 %, o tarp dešimtmečių – maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5–2 % vyresnių nei 15 metų žmonių. Pastebėta, kad berniukams ši būklė pasitaiko maždaug dvigubai dažniau nei mergaitėms.

Skirtingos rūšys

Enurezė gali būti kelių tipų. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai ir diagnozuojama tada, kai vaikas nuo pat gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja to daryti sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti. Pagal pasireiškimo laiką enurezė skirstoma į dieninė ir naktinę. Pirmuoju atveju šlapimo nelaikymas pasireiškia budrumo metu, antruoju – tik miegant.

Ligos priežastys

Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:

• Paveldimumas. Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %. Jei abu tėvai turėjo šią bėdą, tikimybė padidėja net iki 75 %.
• Šlapimo organų veiklos sutrikimai. Tai gali būti įgimtos organų anomalijos, per maža šlapimo pūslės talpa, šlapimo pūslės uždegimas ar kitos inkstų ligos.
• Raidos sutrikimai. Enurezė dažniau pasitaiko neišnešiotiems kūdikiams, vaikams, turintiems įgimtų fizinių ar genetinių sutrikimų ir sergantiems hiperaktyvumo sindromu.
• Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas reguliuoja šlapimo išsiskyrimo kiekį. Jo trūkumas lemia tai, kad naktį šlapimo susidaro per daug, todėl pūslė greitai prisipildo. Vazopresino gamyba dažniausiai sutrinka dėl nebrandžios nervų sistemos. Net 80–90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, nustatomas šio hormono stygius. Be to, nebrandi nervų sistema trukdo susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui – smegenys nesulaukia signalo, kad pūslė pilna, todėl vaikas negali sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi proceso.
• Kitos ligos. Enurezę gali išprovokuoti diabetas, stuburo smegenų pažeidimai, epilepsija, miego sutrikimai, vidurių užkietėjimas ir kt.
• Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, psichologinės traumos ar  intensyvios emocijos. Šios priežastys dažniausiai būdingos antrinei enurezei.
• Netinkami mitybos įpročiai. Enurezę gali sustiprinti kofeino turinčių produktų (šokolado, energetinių gėrimų, kokakolos, juodosios arbatos) vartojimas ar gausus skysčių kiekis prieš miegą.

Kaip gydoma?

Svarbiausia –neignoruoti problemos. Nors enurezė kartais praeina savaime, laukti nereikėtų, nes ši problema sukelia diskomfortą tiek vaikui, tiek tėvams, trikdo kasdienį gyvenimą ir gali menkinti vaiko savivertę.

Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus – nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių. Chirurginis gydymas taikomas retai, tik esant fizinėms anomalijoms.

Be specialisto paskirto gydymo, naudinga laikytis šių rekomendacijų:

• Skysčių ribojimas vakare. Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų). Prieš gulant į lovą, būtina nuvesti vaiką į tualetą.
• Šlapinimosi kalendorius. Patariama žymėti, kurios naktys buvo „sausos“, o kurios – ne. Toks kalendorius padeda gydytojams geriau suprasti situaciją, o vaikui ir tėvams – stebėti pažangą. Be to, pasiekus teigiamų rezultatų, kalendorius tampa puikiu motyvacijos šaltiniu.
• Šlapimo pūslės treniravimas. Dienos metu galima skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti prieš einant į tualetą. Taip stiprėja šlapimo pūslės raumenys, todėl tampa lengviau kontroliuoti procesą naktį.
• Psichologinės įtampos mažinimas. Vaikas turi augti ramioje aplinkoje, jaustis saugus ir turėti laiko mėgstamai veiklai bei draugams. Labai svarbu darbo ir poilsio režimas, nes išsekimas skatina problemos paaštrėjimą.