Enurezė– nevalingas šlapinimasis– gali tapti rimtu išbandymu mažyliui ir tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama retai, iš tiesų jis kur kas dažnesnis, nei galima pamanyti. Į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4–5 m. amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai žinotų, kaip tinkamai reaguoti, ir laiku imtųsi priemonių.
Kada sunerimti?
Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė. Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai – rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15–20 %, tarp septynmečių – 7–10 %, o tarp dešimtmečių – apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems – enurezė vargina 0,5–2 % vyresnių nei 15 m. asmenų. Beje, šia liga berniukai serga dvigubai dažniau nei mergaitės.
Skirtingos rūšys
Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė pasitaiko dažniau ir diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų. Enurezė gali būti dieninė ir naktinė. Pirmuoju atveju vaikas nelaiko šlapimo net dienos metu, kai yra budrus, o antruoju ši problema pasireiškia tik miegant.
Ligos priežastys
Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Paveldimumas. Jeigu bent vienas iš tėvų sirgo enureze, tikimybė, kad ji pasireikš vaikui, padidėja 40%, jeigu nuo šios problemos kentėjo abu tėvai, rizika išauga net iki 75%.
- Šlapimo organų veiklos sutrikimai. Prie jų galima priskirti šių organų anomalijas, mažą šlapimo pūslės talpą bei įvairias infekcines ligas, pvz., šlapimo pūslės uždegimą, įvairias inkstų ligas ir kt.
- Raidos sutrikimai. Enurezė dažniau pasireiškia neišnešiotiems, turintiems įgimtų fizinių trūkumų, genetinių sutrikimų, varginamiems hiperaktyvumo sindromo mažyliams.
- Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas atsakingas už išskiriamo šlapimo kiekio mažinimą. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos. Net 80–90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino. Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina. Vėliau šlapinimosi refleksas pradeda priklausyti nuo smegenų kamiene ir žievėje esančių nervų centrų, leidžiančių sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi procesą. Tačiau jeigu nervų sistema nebrandi, smegenys nesulaukia reikiamo signalo užsipildžius šlapimo pūslei ir vaikas negali valdyti šlapinimosi proceso.
- Kitos ligos. Enurezę gali paskatinti tokios ligos kaip diabetas, stuburo smegenų patologijos, epilepsija, miego sutrikimai, vidurių užkietėjimas ir kt.
- Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas. Psichologinės problemos dažniausiai būna antrinės enurezės priežastis.
- Netinkami mitybos įpročiai. Šlapinimosi į lovą problema gali atsirasti, jei nesaikingai vartojama kofeino turinčių produktų (pvz., šokolado, energinių gėrimų, kolos, juodosios arbatos ir kt.), geriama daug skysčių prieš miegą.
Kaip gydoma?
Svarbiausia – problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Juk ji kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams, todėl trukdo normaliai gyventi, kenkia mažojo šeimos nario savivertei.
Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti. Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus – medikamentinis, chirurginis (retai, kai būna fizinių anomalijų), psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt. Be specialisto paskirto gydymo, galima taikyti ir šiuos paprastus dalykus:
- 2 val. prieš miegą vaikui neduoti gerti (jeigu labai nori, duoti vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų), o prieš guldant būtinai nuvesti į tualetą.
- Vesti šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs. Toks kalendorius naudingas visiems – medikams, tėvams, vaikui, nes leidžia išsamiau suprasti vaiko šlapinimosi įpročius. Kai situacija pagerėja, toks kalendorius skatina vaiko pasitikėjimą savimi, tai leidžia siekti dar geresnių rezultatų. Norint pagreitinti gijimo procesą, patartina vaiką simboliškai apdovanoti už kiekvieną sausą naktį – bus puiki motyvacija stengtis toliau.
- Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis. Taip bus treniruojami šlapimo pūslės raumenys, todėl bus lengviau sulaikyti šlapimą miegant.
- Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams. Būtina laikytis darbo ir poilsio režimo, kad mažylis nesijaustų išsekęs fiziškai ar emociškai.
Šaltinis: Mamai ir vaikui 2015 m. Nr.3
________________________________________________________________________________
Lina Gudaitė, psichologė
Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje. Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių. Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą. Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje. Tėvų ir psichologo bendradarbiavimas gali padėti vaikui neprarasti savivertės, lengviau išgyventi gėdą ir siekti, kad nevalingas šlapinimasis į lovą būtų kuo mažiau traumuojanti patirtis.
Šaltinis: Mamai ir vaikui 2015 m. Nr.3
