Virusinės žarnyno infekcijos pasaulyje sudaro apie 35 - 50% visų vaikų viduriavimo atvejų. 95 proc. rotavirusine infekcija užsikrėtusių vaikų yra tarp 3-5 metų amžiaus. Tačiau šia infekcija gali užsikrėsti vyresni vaikai ir suaugę, kurie neturi susiformavusio imuniteto šiai infekcijai. Sunkesnė rotavirusinės infekcijos forma pasitaiko tarp pirmą kartą užsikrėtusiųjų, kurių amžius vyrauja tarp 3-35 mėnesių. Vyresni vaikai ar suaugę gali užsikrėsti pakartotinai, tačiau infekcija pasireikš lengvesne forma su ar be klinikinių simptomų.
Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija regist-ruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Ligos sukėlėjas
Infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai. Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.
Kaip užsikrečiama?
Rotavirusinė infekcija plinta fekaliniu-oraliniu keliu. Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų rotavirusu neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma. Geriausiai virusas plinta vaikų kolektyvuose. Suaugę dažniausiai užsikrečia šeimoje nuo sergančių rotavirusine infekcija vaikų.
Ligos požymiai
Infekcija pasižymi trimis pagrindiniais simptomais: vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3- 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Be-veik 90 procentai ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni. Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Profilaktika
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina. Ši vakcina yra geriama. Vakcina dera su kitomis vaikiškomis vakcinomis. Skiepijimas turi būti baigtas iki kūdikiui sueis 6 mėnesiai. Vyresnių kūdikių skiepyti negalima. Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose: — rankų higiena; — sergančio vaiko nevesti į kolektyvą; — tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias de-zinfekcines medžiagas; — vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti; — maitinti krūtimi, nes tai yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.
