preloader

Prašome palaukti

Osteopatija. Kas tai?

Žmogaus bandymų gydyti savo kūną yra tiek daug, kad nelengva juos ir aprėpti, ypač holistinius. Vienas iš tokių būdų gydyti – osteopatija. Osteopatai žmogaus kūną laiko vieninga tarpusavyje susieta sistema. Manoma, kad sutrikdyta vieno organo veikla atsiliepia ir kitiems organams. Osteopatijoje svarbiausia tiksliai nustatyti pirminį pažeidimą. Osteopatas bando tai padaryti tirdamas, liesdamas žmogų. Manoma, kad jautrioms osteopato rankoms paciento kūnas dažnai pats nurodo, kur tūno problema.

Osteopatijos tikslas – paveikti tam tikrą organą ar kūno vietą, vien judesiais, be skalpelio priversti patį organizmą pataisyti nukrypimus, aktyvinti, sutelkti vidinius žmogaus išteklius. Patyręs osteopatas – tarsi geras sistemų derintojas. Osteopatija pačių osteopatų apibūdinama kaip širdies, sąžinės ir rankų veikla – kartais net sakoma, kad osteopatas pirmiausia mąsto pirštais. Teigiama, kad gydytojas gali aptikti, suvokti ir teisingai interpretuoti net mažiausius organizmo pokyčius anksčiau, nei jie tampa sunkia liga, juos diagnozuoti pirmiau nei oficialioji medicina ir laboratoriniai tyrimai.

Kiekvienas sveikas organas yra tam tikro tankio, temperatūros, turi savo vietą ir yra savaip paslankus. Liga ne tik keičia šiuos požymius, bet ir sukelia nenuspėjamų viso organizmo sistemos pokyčių. Vienur užsispaudžia raumenys, neprateka kraujas, tarpląsteliniai skysčiai, limfa, kai kur kinta paslankumas. Dėl to liga gali pasirodyti esanti visai kitur, nei tikina įprasta logika, skausmo vieta. Pavyzdžiui, galvos skausmo priežastis gali būti ir smegenų, ir stuburgalio trauma, ir diafragmos spazmas ar skrandžio judesių sutrikimas. O nugaros skausmą gali sukelti netaisyklinga inksto padėtis ar žarnyno spazmai, taigi nebūtinai stuburo pokyčiai.


Kada osteopatija gali padėti

Osteopatija – dažna stuburo ligų chirurginio gydymo alternatyva, vaistų pakaitalas ar bent jų mažinimo būdas. Teigiama, kad taikant osteopatiją galima labai sumažinti vaistų dozes sergantiems endokrininėmis ligomis, taip pat antibiotikų vartojimą kvėpavimo takų ligoniams, sergančioms ilgalaikiais ginekologiniais uždegimais. Kiti atvejai, kai, kaip teigiama, osteopatija padeda: sąnarių veiklos, atraminių funkcijų sutrikimai, raumenų, raiščių įtempimas ir taip pat raumenų tempimo reflekso nusilpimas, organizmo skysčių tekėjimo pažeidimai. Osteopatinis koregavimas ypač veiksmingas gydant neuralgijas ir neuropatijas, sportines traumas, lengvinant kaukolės ir smegenų traumų, operacijų padarinius, gimdymo traumas, įvairaus pobūdžio galvos skausmus, migrenas, chroniškus smegenų kraujotakos, autoimuninės sistemos sutrikimus, kai kurias virškinimo, vidaus organų ligas, chroniško nuovargio sindromus, psichines ir jausmines įtampas, neurozes, miego, seksualinių funkcijų sutrikimus.

Dar vienas osteopatijos pranašumas – palyginti gana trumpas gydymosi kursas, mat kai kuriais atvejais užtenka netgi vieno seanso, kai kada – 4–8 seansų.


Kada osteopatija netaikoma

Tačiau kartais osteopatija netaikytina ir neveiksminga. Apibendrinant tai yra ligos, kai turi įsikišti chirurgas arba kai negalima apsieiti be vaistų. Tai ūmios uždegiminės galvos, stuburo smegenų ir jų dangalų ligos, ūmūs stuburo smegenų kraujotakos pažeidimai, kraujagyslių aneurizmos, trombozinė arba tromboembolinė būklė arba jų grėsmė, ūmus karščiavimas ir užkrečiamosios ligos, pilvo organų svetimkūniai, kaukolės, kaulų, krūtinės ląstos, dubens, stuburo, didžiųjų sąnarių traumos, vidinis kraujavimas arba jo grėsmė, ūmios chirurginės pilvo organų ligos, piktybiniai dariniai, cukrinis diabetas, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas ir kitos.

Manoma, kad gydymą trikdo ir toks veiksnys – kai pacientas neigiamai vertina patį osteopatinį gydymą. Tačiau tokiais atvejais turbūt neretai nukenčia ir oficialioji medicina – juk plačiai žinomas ne tik placebo, bet ir priešingas jam nocebo efektas, kai žmogus gali susirgti vien įtikėjęs, kad serga kažkokia liga arba yra prastai gydomas.

Svarbu!

Į pirtį negalima eiti turint šių odos ar gleivių problemų: infekcinių, grybelinių, virusinių ligų, odos tuberkuliozę, niežų, venerinių ligų, šlapią egzemą, aštrią žvynelinės formą. Jeigu jus ką tik nežinia nuo ko išbėrė, irgi geriau susilaikykite nuo pirties malonumų, antraip galite užkratą paskleisti po visą odą – ir ne tik savo.

Gydymas rankomis gali būti veiksmingas, tik jį turėtų atlikti geras specialistas.

Įdomu!

Teoriškai osteopatija – gana naujas gydymo būdas (nors rankomis žmogus savo kūno sutrikimus jau labai seniai bando apčiuopti ir kaip nors paveikti). Oficialiai osteopatija pripažinta 1974 metais JAV. Jos pradininkas gydytojas A. T. Steelis (A. T. Stilis) sukūrė osteopatijos koncepciją. Po aštuonerių metų jis atidarė pirmąją osteopatijos mokyklą JAV, 1918 metais jo mokinys Anglijoje įkūrė pirmąją europietišką osteopatijos mokyklą, o 1960 metais tokia mokykla atsirado ir Prancūzijoje.