Ką turėtume žinoti apie atminties sutrikimus?

Ar jums pasitaiko situacijų, kai atėję į parduotuvę neprisimenate, ką ketinote nusipirkti, ar pamirštate atlikti iš anksto suplanuotą darbą? O galbūt pastebėjote, kad tokie atvejai kartojasi vis dažniau? Iškart gali kilti klausimas – ar tai susiję su senatve? Amžius gali būti viena priežasčių, tačiau atminties sutrikimai gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Tad kas lemia šiuos pokyčius ir nuo ko priklauso mūsų atminties kokybė?

Atmintis – viena svarbiausių centrinės nervų sistemos funkcijų. Ji skirstoma į kelis tipus: ilgalaikę, trumpalaikę, įgimtą ir įgytą. Kasdienėje veikloje itin svarbi trumpalaikė atmintis, kurioje informacija išsilaiko vos 1 ar 2 minutes. Būtent ši atmintis apdoroja naują informaciją, gaunamą per klausą, regą ar lytėjimą. Ilgalaikė atmintis yra kur kas sudėtingesnė, nes ji saugo matytus ir girdėtus įvykius, suteikia jiems prasmę ir išsaugo ilgesnį laiką. Kiek informacija išlieka – kelias minutes, valandas ar metus – priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikiate. Pastebėta, kad didžiausias atminties pajėgumas pasiekiamas apie 30-uosius gyvenimo metus, o vėliau jis natūraliai silpnėja.

Atminties prastėjimo priežastys ir atminties sutrikimų požymiai

Atminties sutrikimams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, degeneracinės ligos, trauma, insultas, smegenų auglys, apsinuodijimas ar kiti organų bei sistemų sutrikimai. Vis dėlto dažniausia priežastis – amžius. Senstant sulėtėja procesai, kurie padeda „įrašyti“ informaciją į ilgalaikę atmintį. Daugelis vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių pastebi, kad sunkiau įsimena pavardes, mažiau reikšmingus įvykius, ilgiau užtrunka įsiminti naują ar prisiminti seną informaciją. Tačiau šie pokyčiai paprastai netrukdo kasdienės veiklos – žmogus geba palaikyti normalų pokalbį ir atlikti įprastas užduotis. Tokie pokyčiai laikomi natūraliu, su amžiumi susijusiu procesu ir nėra tapatūs demencijai – progresuojančiam atminties bei kitų pažinimo funkcijų sutrikimui, kuris trukdo žmogaus asmenybei ir kasdieniam gyvenimui.

Demencija diagnozuojama maždaug pusei vyresnių nei 85 metų žmonių, nors ankstyvosios jos formos gali pasireikšti jau apie 40–50 gyvenimo metus. Dažniausiai žinoma demencijos rūšis – Alzheimerio liga.

Sergantieji demencija dažniausiai susiduria su šiomis problemomis:

• užmirštami neseni įvykiai;
• nesugebama įvardinti žmonių;
• nesugebama atpažinti pažįstamų vietovių;
• prarandama orientacija.

Jeigu pasireiškia šie simptomai, svarbu nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Reikia nepamiršti, kad užmaršumas gali būti būdingas ir jaunesniems žmonėms, ypač tiems, kurie daug dirba, intensyviai mokosi, nesubalansuotai maitinasi ar yra išsiblaškę. Tokie atvejai dažniausiai yra laikini ir valdomi. Izoliuotas atminties sutrikimas, neturintis įtakos kasdieniam gyvenimui, nėra laikomas liga. Vis dėlto, jeigu atminties problemos kelia nerimą, pravartu kreiptis į gydytoją ir aptarti galimus sprendimus.

Koks gydymas skiriamas esant atminties sutrikimams?

Daugeliu atminties sutrikimų atvejų gali būti skiriami smegenų ląstelių metabolizmą (medžiagų apykaitą) ir funkciją gerinantys preparatai. Dažniausiai vartojamos dvi grupės:

• Nootropai. Tai medžiagos, padedančios gerinti atmintį, dėmesį, mąstymą, orientaciją bei įsiminimo procesus. Jie stimuliuoja intelektinę veiklą, didina smegenų atsparumą žalingiems veiksniams, gerina nervinių ląstelių tarpusavio ryšius. Nootropai gali būti skiriami tiek vieni, tiek kartu su kitomis priemonėmis.
• Ginkmedžių ekstraktai. Jie tradiciškai naudojami Rytų medicinoje, o šiandien plačiai taikomi kaip pagalbinė priemonė atminties sutrikimams lengvinti. Ginkmedis pasižymi savybėmis, kurios plečia kraujagysles, mažina kraujo klampumą bei laisvųjų radikalų kiekį, todėl teigiamai veikia smegenų kraujotaką ir ląstelių apsaugą.

Geriausias būdas gydyti ligas – jų išvengti

Svarbiausia – pasirūpinti tinkama mityba. Rekomenduojama riboti riebalų kiekį, dažniau rinktis augalinės kilmės produktus, valgyti daugiau maisto, kuriame gausu vitamino D3, kalcio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitamino E ir kitų antioksidantų. Tai padeda ne tik palaikyti gerą atmintį, bet ir stiprina bendrą organizmo atsparumą.

Ne mažiau svarbu nuolat lavinti protą ir kūrybiškumą: spręsti kryžiažodžius ar galvosūkius, skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, įsitraukti į bendruomeninę veiklą. Tokia veikla palaiko aktyvią smegenų veiklą ir gali atitolinti atminties silpnėjimą.

Taip pat atkreipkite dėmesį ir į sveikatą. Kontroliuokite kraujospūdį, stebėkite cholesterolio kiekį, nes tai padeda sumažinti aterosklerozės – vienos iš atminties sutrikimus skatinančių priežasčių – riziką. Be to, būtinas fizinis aktyvumas, todėl reguliariai vaikščiokite, mankštinkitės, plaukite ar bėgiokite. Judėjimas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina smegenų aprūpinimą krauju bei deguonimi.