Prof. habil. dr. Narūnas Porvaneckas
NUBROZDINIMAI
Tai viršutinio odos sluoksnio (epidermio) sužalojimas šiurkščiu traumuojančio daikto paviršiumi, kuriam būdingas nežymus, rasojantis kraujavimas.
Tai ypač dažna trauma, kuri įvyksta buityje arba darbe neatsargiai judant ar dirbant, kartu patiriami ir sunkesni kūno sužalojimai. Didesnė tokių sužalojimų dalis nėra užregistruojama, nes dėl nežymaus izoliuoto paviršinio odos sužalojimo žmonės į gydymo įstaigas nesikreipia.
Tokios traumos priežastys – neatsargus elgesys arba neprognozuojama trauma, kurios metu atviras odos paviršius yra paliečiamas kito daikto šiurkščiu paviršiumi. Liečiantis kontaktiniams paviršiams švelnus odos paviršinis sluoksnis nutrinamas. Pagal tai, kokiu greičiu ir jėga liečiasi odos ir ją traumuojančio daikto/agento paviršiai, įvyksta paviršesnis arba gilesnis sužalojimas.
Įvykus traumai patiriamas vidutinio intensyvumo skausmas. Netrukus sužalotame odos paviršiuje pasirodo rasojančio pobūdžio neintensyvus kraujavimas. Po tam tikro laiko aplink sužalotą paviršių išryškėja nežymus odos patinimas, paraudimas. Gerai išryškėja sužaloto odos paviršiaus plotas. Sustojus kraujavimui, nubrozdintas odos paviršius pasidengia rausvu sausu odos šašu.
Sužalojimą diagnozuoti nėra sunku. Svarbu sužinoti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, koks sužalojimo pobūdis ir koks paviršiaus, į kurį buvo sužalota oda, užterštumas. Taip pat svarbu sužinoti, ar anksčiau yra pasitaikę panašių sužalojimų ir ar buvo atlikta stabligės profilaktika. Jeigu, be odos nubrozdinimo, įtariamas giliau esančių audinių sužalojimas, gali būti reikalingas ultragarsinis minkštųjų audinių tyrimas arba net rentgenologinis tyrimas (įtariant kaulo lūžį).
Gydant traumą atsimintina, kad nubrozdintos odos kraujavimas nebūna intensyvus ir paprastai sustoja savaime. Tęsiantis nesmarkiam kraujavimui sužalotą paviršių galima švelniai prispausti steriliu minkštu tvarsčiu. Tvarstis turėtų būti laikomas apie 30 min. Nevertėtų periodiškai tikrinti, ar kraujavimas sustojo, nes nuimant tvarstį nuo kraujuojančio paviršiaus nuplėšiamas švelnus besiformuojantis žaizdos apvalkalas, kurį nuplėšus kraujas vėl bėgs. Svarbiausia neliesti nubrozdinto odos paviršiaus nešvariomis rankomis, neleisti jam kontaktuoti su nešvariu paviršiumi, pvz., užterštais drabužiais, avalyne ar kitais daiktais. Jeigu sužalotas paviršius nėra užterštas žemėmis, rūdimis ar kitokiais nešvarumais, aplink sužalojimą esanti sveika oda patepama dezinfekuojančiu tirpalu. Nubrozdintą paviršių plonu sluoksniu padengiame riebaliniu antibiotiko tepalu ir steriliu bintu, servetėle arba, jei tai nedidelis plotas, užklijuojame steriliu pleistru. Tvarstis apsaugo nuo nešvarumų ir neleidžia patekti infekcijai. Jeigu nubrozdintas odos paviršius užterštas žemėmis, rūdimis ar kitokiais nešvarumais, jį reikia nuplauti švariu vandeniu. Pašalinamos žaizdoje esančios plika akimi matomos nešvarumų dalelės. Muilas ar kitokie plovikliai žaizdai plauti neturėtų būti naudojami. Tai gali sukelti sužaloto paviršiaus dirginimą ir uždegimą. Kai nubrozdintas paviršius pasidengia sausu šašu, žaizdą vertėtų laikyti atvirą. Kvėpuojanti žaizda gyja greičiau. Kad nubrozdinimo neskaudėtų, galima išgerti vaistų nuo skausmo. Tai galėtų būti milteliai ar tabletė.
Gydytojai kas 10 metų rekomenduoja pasiskiepyti nuo stabligės. Jeigu nubrozdintos odos plotas yra didelis, žaizda gili, joje rastos nešvarumų dalelės tvirtai prilipusios, o paskutinė stabligės profilaktika buvo atlikta daugiau kaip prieš penkerius metus, per 48 valandas reikėtų kreiptis į gydytoją.
ŽAIZDOS
Tai odos ir gleivinės vientisumo pažeidimas, kuris gali būti susijęs su gilesnių audinių sužalojimu.
Tai dažna trauma, kuri gali įvykti buityje, darbe, iškyloje arba bet kurioje kitoje netikėtoje situacijoje. Tokio pobūdžio sužalojimų kasdien įvyksta apie kelis šimtus. Daugelis dėl nežymių pjautinių ar muštinių sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipia, todėl tiksliai nurodyti panašių traumų paplitimą sunku.
Susižalojama neatsargiai elgiantis su aštriais pjaunančiais, kertančiais, plėšiančiais, duriančiais, šaunančiais arba kitais instrumentais bei daiktais. Dažniausiai susižalojama aštriais pjaunančiais instrumentais arba griūvant.
Susižalojus pajuntamas stipresnis ar silpnesnis skausmas, prasiveria sužalotos odos kraštai, matomas stiprus kraujavimas.
Žaizda – tai sužalojimas, kurį nustatyti nėra sunku. Svarbu žinoti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, kokiu daiktu padaryta žaizda ir ar galėjo ji būti užteršta. Reikia žinoti, ar anksčiau yra pasitaikę panašių sužalojimų ir ar buvo atlikta stabligės profilaktika. Apžiūros metu įvertinami žaizdos kraštai. Pagal žaizdos kraštų pobūdį apytikriai galima nustatyti, kokiu daiktu žaizda buvo padaryta. Jei kraštai lygūs, gausiai kraujuojantys – tai pjautinė žaizda. Jei kraštai lygūs, tačiau suspausti, gausiai kraujuojantys – kirstinė žaizda. Jei kraštai suspausti, nelygūs, traiškyti, negausiai kraujuojantys – muštinė žaizda. Jei kraštai lygūs, žaizda siaura, negausiai kraujuojanti ir apytiksliai atitinka duriamojo įrankio skersmenį (ylos, adatos, peilio ar kito daikto) – durtinė žaizda. Žaizdos kraštai suspausti, nelygūs, mažai kraujuojantys, kai kuriais atvejais gali palikti dantų išsidėstymo žymes – tai kąstinė žaizda. Jei žaizda primena skylutę, kulkos ar šrato padaryti žaizdos kraštai sumušti, nubrozdinti, tamsesnės spalvos – tai šautinė žaizda. Ji gali turėti išėjimo angą priešingoje pusėje. Išėjimo angos kraštai platesni, draskyti. Iš žaizdos kanalo srūva kraujas. Be to, gali būti kombinuotos žaizdos, pvz., kąstinės plėštinės, trintinės plėštinės, durtinės pjautinės. Žaizdos sužalojimo pobūdis taip pat nustatomas žaizdą nuskausminus ir apžiūrint su chirurginiais instrumentais. Jeigu žaizda gili, pvz., durtinė, kirstinė ar šautinė, gali būti reikalingi papildomi tyrimai, kuriuos atliekant galima nustatyti, ar nėra sužaloti giliau esantys audiniai ir organai. Tuo tikslu gali tekti atlikti ultragarsinį, rentgenologinį (rentgenogramas, kompiuterinę tomografiją) tyrimus, magnetinį branduolinį rezonansą ar kitus instrumentinius tyrimus.
Nedideles pjautines žaizdas, padarytas švariais pjaunamaisiais instrumentais, galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštai patepami dezinfekuojančiu tirpalu. Nerekomenduojama dezinfekuojančio tirpalo pilti tiesiai ant žaizdos. Tai sukels audinių dirginimą, cheminį nudegimą. Iš žaizdos srūvantis kraujas išvalo žaizdą. Kraujavimas sustabdomas suglaudus žaizdos kraštus ir užspaudus steriliu tvarsčiu. Kol visiškai sustos kraujavimas, tvarstis turėtų būti laikomas apie 20–30 min. Tvarstis apsaugo nuo nešvarumų ir neleidžia patekti infekcijai. Tam, kad neišsiskirtų nesugiję žaizdos kraštai, keletą dienų reikėtų tvarsčio nenuimti. Keičiant suteptą ir prie žaizdos prilipusį tvarstį reikėtų nukelti pagal žaizdos kraštų kryptį. Nors ir mažos žaizdos, tačiau veide ar galvoje esančios kraujuoja gausiai. Ypač gausiai kraujuoja iš plaukuotosios galvos dalies. Dėl tvirtos ir nesubliūkštančios odos sandaros sužalotų kraujagyslių galai negali susitraukti. Siekiant sustabdyti kraujavimą reikia švariu ar steriliu audeklu tvirtai suspausti žaizdos kraštus. Suspaudus palaikyti 10–15 min. Jeigu kraujas srūva per tvarstį, reikėtų uždėti storesnį tvarsčio sluoksnį ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Jeigu žaizda yra rankoje ar kojoje, galūnę pakėlę aukščiau širdies lygmens, kraujavimą sustabdysime greičiau. Jeigu taikant minėtas priemones kraujavimas per 15 min. nesustoja, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Į gydymo įstaigą taip pat reikėtų kreiptis, kai:
• nepavyksta sustabdyti nors ir neintensyvaus kraujavimo;
• žaizda yra didelė arba gili;
• žaizda yra veide;
• yra kąstinė žaizda, padaryta žmogaus, gyvulio ar žvėries;
• yra durtinė ar pjautinė žaizda, padaryta nešvariu ar surūdijusiu įrankiu, vinimi, žuvies kabliuku ir t. t.;
• žaizdoje liko metalo, medžio, plastiko, stiklo ar kitokio daikto dalis, padariusi žaizdą;
• nuo stabligės skiepijotės daugiau nei prieš 10 metų.
Muštinės, durtinės, plėštinės, traiškytinės, šautinės žaizdos ar žaizdos pėdose dažniausiai yra infekuotos. Todėl tokiais atvejais derėtų pasirodyti gydytojui. Gydytojas sutvarkys žaizdas, ištirs jų užterštumą ir reikalui esant paskirs antibakterinį gydymą, nuskausminamuosius bei perrišimus.
