Minkštasis šankeris
Tai – lytiškai plintanti užkrečiamoji liga, kurią sukelia gramneigiama bakterija Haemophilus ducreyi.
Labai retai registruojama liga. Minkštasis šankeris yra paplitęs Afrikoje, Karibų jūros ir Pietvakarių Azijos vietovėse. Kenijoje, Gambijoje ir Zimbabvėje minkštasis šankeris yra dažniausia išorinių lytinių organų išopėjimo priežastis.
Bakterija H. ducreyi patenka ant lytinių organų ir po 3–14 dienų atsiranda pūslytė (pūlinėlis), kuri po kelių dienų išopėja.
Bakterijos patekimo vietoje atsiranda opa. Ji minkšta, neskausminga, kraštai nelygūs, dantyti, dugnas nesukietėjęs, opa padegta geltonai pilkomis aštraus nemalonaus kvapo apnašomis, audiniai aplink opą paraudę. Kai kuriems ligoniams atsiranda dauginių ar veidrodinių opų. Padidėja dažniau vienos pusės kirkšnių limfmazgiai, jie skausmingi. Daliai ligonių susidaro pūlingos limfmazgių sankaupos – bubonai, kurie savaime pratrūksta.
Diagnozuojant ligą imamas tepinėlis iš opos ir tiriamas mikroskopu. Diagnozė patvirtinama specialioje terpėje išauginant bakteriją arba atliekant molekulinį testą (DNR amplifikacijos).
Gydymas antibiotikais trunka 1–3 dienas.
Venerinė limfogranuloma
Tai užkrečiamoji lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia Chlamydia trachomatis L1, L2, L3 tipai.
Nedažna liga. Indijoje ir Afrikoje paplitimas sudaro 2–10 proc. visų šlapimo ir lytinių organų sistemų ligų. Europoje susirgimai registruojami tarp migrantų iš Afrikos, Indijos, Pietvakarių Azijos ar jų lytinių partnerių.
Bakterijos Chlamydia trachomatis L1, L2, L3 tipai patenka nesaugių lytinių santykių metu į šlapimo ar lytinius takus ir sukelia kirkšnių ar šlaunies lifmazgių pūlingą uždegimą, kuris gali komplikuotis lėtinėmis fistulėmis ar pūlingais abscesais.
Liga turi tris stadijas.
- Pirmoji stadija
Po 3–30 dienų atsiranda mažas pūlinėlis ar pūslytė, kuri primena herpetinį bėrimą, bet neskausminga. Ji užgyja per savaitę, todėl dažnai net nepastebima. Gali padaugėti išskyrų iš gimdos kaklelio ar šlaplės.
- Antroji stadija
Po 2–6 sav. padidėja kirkšnies ar šlaunies limfmazgiai, jie skausmingi, vėliau supūliuoja (dažniau vienoje pusėje) ar susiformuoja lėtinės fistulės apie tiesiąją žarną. Stebimi bendri negalavimo reiškiniai –
nedidelis karščiavimas, silpnumas, šaltkrėtis, raumenų ar sąnarių skausmai. Liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, širdies ir kraujagyslių sistemos ar akių pažeidimu.
- Trečioji stadija
Dažniau serga moterys nei vyrai. Atsiranda tiesiosios žarnos uždegimas, daugybinių opų, fistulių, susiformuoja limfoidiniai mazgai apie tiesiąją žarną, ji susiaurėja. Dėl randų ir sąaugų sutrinka limfos nutekėjimas, atsiranda dramblialigė.
Liga nustatoma paėmus ir ištyrus mėginius iš pažeistos odos, limfmazgio ar gleivinės. Gali būti tiriamas kraujo serumo mėginys, atliekami imunofluorescenciniai ar molekuliniai tyrimai.
Gydoma antibiotikais ne mažiau nei 3 sav.
Kirkšnies granuloma (donovanozė)
Tai sąlyčio ar lytiniu būdu perduodama užkrečiamoji liga, kurią sukelia gramneigiama viduląstelinė bakterija Calymmatobacterium granulomatis.
Liga paplitusi tropikų regionuose (Vakarų Gvinėjoje, Pietų Indijoje, Karibų jūros salose, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje).
Bakterijos C. granulomatis patenka į ląsteles, dauginasi ir sukelia audinio išvešėjimą, o vėliau išopėjimą. Dažniausiai pažeidžiami kirkšnies limfmazgiai.
Po 8–12 dienų sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda pavienių ar dauginių poodinių mazgų ar plokštelių, vėliau jie išopėja. Opos būna neskausmingos, lygiais kraštais, švarios. Jos gali susilieti. Plačios opos būna ryškiai raudonos spalvos, kraujuoja, retkarčiais gyja sudarydamos randus. Kartais atsiranda išaugų, panašių į smailiagales kandilomas.
Nustatant diagnozę imami mėginiai iš mazgelių ar opų, stebimi pro mikroskopą nudažant specialiais dažais. Galima atlikti molekulinius tyrimus (nukleorūgščių amplifikaciją).
Gydymas antibiotikais tęsiamas, kol užgyja opos, bet ne mažiau nei 14 dienų.
