preloader

Prašome palaukti

Ką turėtume žinoti apie atminties sutrikimus?

Ar kartais nutinka taip, kad atėję į parduotuvę staiga užmirštate, ką ketinote nusipirkti, o vakar gal vėl užmiršote atlikti kokį nors planuotą darbą?.. Ir tokios situacijos kartojasi vis dažniau? Kas tai – senatvės požymis? Tai gali būti viena priežasčių, bet nebūtinai. Be to, galbūt dar neturite nė 50-ies! Tuomet kas gi tai ir nuo ko priklauso? 

Atmintis yra viena svarbiausių centrinės nervų sistemos funkcijų. Ji skirstoma į įvairius tipus: ilgalaikę, trumpalaikę, įgimtą, įgytą ir t. t. Trumpalaikėje atmintyje, kuri yra kasdienės mūsų veiklos pagrindas, užsibūna maždaug per vieną ar dvi minutes sukaupta informacija. Ši atmintis perima visas naujas žinias, pasiekiančias mus per klausą, regėjimą ir lytėjimą. Ilgalaikė atmintis kur kas sudėtingesnė. Ji tarsi užregistruoja matytus ir girdėtus įvykius, įprasmina juos ir saugo. Kiek trunka saugojimas – kelias minutes, valandas, mėnesius ar metus – priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikiame mes patys. Nustatyta, kad atmintis savo maksimumą pasiekia sulaukus 30-ies metų amžiaus, o žmogui senstant natūraliai ima prastėti. Apie atminties sutrikimus, jų priežastis, gydymą ir prevenciją kalbamės su Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytoja Vaida Lukoševičiene.

Atminties prastėjimo priežastys ir atminties sutrikimų požymiai

Anot gydytojos, atminties sutrikimams gali turėti įtakos įvairios priežastys: degeneracinės ligos, traumos, insultai, smegenų augliai, intoksikacijos (organizmo apsinuodijimai) ar kitos organų ir sistemų ligos. Tačiau dažniausiai atminties prastėjimą lemia amžius. „Taip nutinka dėl to, kad žmogui senstant sutrinka procesai, padedantys „įrašyti“ informaciją į ilgalaikę atmintį. Daug vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi, kad santykinai vis sunkiau įsimena pavardes, mažą reikšmę turinčius dabarties įvykius, sunkiau įsimena naują ir atgamina seną informaciją. Tačiau tai netrikdo kasdienės veiklos, žmogus gali palaikyti normalų pokalbį. Tokie pokyčiai yra fiziologinė norma, susijusi su amžiumi, ir nėra demencija, t. y. sunkus įgytas, progresuojantis atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimas, sutrikdantis asmenybę ir kasdienę veiklą“, – sako gydytoja V. Lukoševičienė.
Demencija diagnozuojama apie 50 proc. vyresnių nei 85 metų amžiaus žmonių, pastebima, kad ankstyvosios jos formos kartais prasideda apie 40–50 gyvenimo metus. Geriausiai visiems žinoma demencija – Alzheimerio liga. 
Sergantieji demencija dažniausiai skundžiasi šiomis problemomis:
  • užmirštami neseni įvykiai,
  • nesugebama įvardyti žmonių,
  • nesugebama atpažinti pažįstamų vietovių,
  • netenkama orientacijos. 
Jeigu jums pasireiškia šie simptomai, derėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Užmaršumas būdingas ir jaunesniems žmonėms. Ypač tiems, kurie labai daug dirba, intensyviai mokosi, netinkamai maitinasi ar yra tiesiog išsiblaškę. „Visa tai – grįžtami ir valdomi procesai. Izoliuotas atminties sutrikimas, neturintis įtakos kasdienei veiklai, nėra liga. Vis dėlto, jei atminties sutrikimai jums kelia nerimą, savo šeimos gydytoją aplankyti ir verta, ir reikia“, – pastebi gydytoja.

Koks gydymas skiriamas, esant atminties sutrikimams?

Beveik visais atminties sutrikimų atvejais skiriami smegenų ląstelių metabolizmą (t. y. medžiagų apykaitą, chemines reakcijas, vykstančias kiekvienoje ląstelėje) ir funkciją gerinantys medikamentai. Geriausiai žinomi – nootropai ir ginkmedžių preparatai:
  • nootropai – tai vaistai, gerinantys atmintį, dėmesį, mąstymą, orientaciją, įsiminimo procesus. Jie stimuliuoja intelektinę veiklą, stiprina smegenų atsparumą žalingiems veiksniams, gerina žievės ir požievio ryšius. Nootropai skiriami tiek vieni, tiek kartu su kitais medikamentais;
  • ginkmedžiai kinų medicinoje naudojami kelis tūkstančius metų įvairioms ligoms gydyti. Šiandien pasaulyje ginkmedžių preparatai dažnai skiriami žmonėms, turintiems atminties sutrikimų. Manoma, kad jų poveikį lemia kraujagysles plečiančios, kraujo klampumą, laisvųjų radikalų kiekį mažinančios ypatybės.
Anot V. Lukoševičienės, minėtų grupių preparatų populiarumą lemia jų saugumas. Juos galima vartoti tiek keletą mėnesių senatviniams atminties sutrikimams gydyti, tiek trumpalaikiams atminties sutrikimams ar atminčiai gerinti. 

Geriausias būdas gydyti ligas – jų išvengti

Visų pirma gydytoja pataria atkurti savo mitybos pusiausvyrą: mažinti riebalų suvartojimą, rinktis augalinės kilmės maistą, stengtis vartoti kuo daugiau maisto produktų, kurių sudėtyje yra vitamino D3, kalcio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitamino E ir kitų antioksidantų. Taip pat labai svarbu kuo dažniau užsiimti protine ir kūrybine veikla: spręsti galvosūkius, žaisti šachmatais, skaityti knygas, įsilieti į įvairių draugijų veiklą. Nepamirškite stebėti ir gydyti arterinį kraujo spaudimą, mažinti cholesterolio kiekį – taip atitolinsite atmintį bloginančios aterosklerozės vystymąsi ir progresavimą. Būtina nepamiršti ir fizinio aktyvumo: daug vaikščiokite, mankštinkitės, plaukiokite, bėgiokite.