2017-08-22

Jeigu sutriko kraujotaka galūnėse

Nemažai žmonių pastebi, kad jų rankos ar kojos dažnai šąla. Kai kurie jaučia nemalonų dilgčiojimą ar tvinkčiojimą rankų ar kojų pirštuose, oda tampa blyški, šaltesnė nei įprastai, o kartais net pamėlynuoja. Esant kraujotakos sutrikimams, gali pasireikšti skausmas, ypač vaikštant, galūnių silpnumas, patinimai ar protarpinis šlubavimas einant. Oda pažeistoje vietoje dažnai išsausėja, pabąla, gali tapti šalta, nejautri ar pernelyg jautri. Taip pat pasitaiko tirpimas, dilgčiojimas, odos žaizdos (pavyzdžiui, opos, gangrena), trapūs nagai ir sumažėjęs plaukuotumas. Visa tai rodo, kad dėl suprastėjusios kraujotakos, audiniams trūksta deguonies. Kai kurie žmonės jaučia, kad kojos šąla net ir ramybės būsenoje, pavyzdžiui, atsigulus miegoti.

Visiškai normalu ir natūralu, kad galūnės atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys. Taip yra todėl, kad pėdose ir plaštakose yra mažiau raumenų, kurių kraujotaka intensyvesnė, ir beveik nėra riebalinio audinio, kuris išlaikytų šilumą. Be to, šios kūno dalys turi gana didelį odos plotą, pro kurį lengvai išspinduliuojama šiluma. Natūralu, kad toliau nuo širdies esančios kūno vietos prasčiau aprūpinamos krauju.

Tačiau tam tikri veiksniai gali dar labiau pabloginti situaciją, pavyzdžiui, smulkiųjų kraujagyslių ir kapiliarų spazmai, kuriuos gali sukelti šaltis, stresas ar nuovargis, kraujagyslių užkalkėjimas (aterosklerozė) ir periferinių nervų pažeidimai. Jie dar labiau sutrikdo galūnių kraujotaką, todėl į galūnes patenka dar mažiau kraujo, o kartu ir šilumos. Šalčio pojūtį gali lemti ir individualūs veiksniai, pavyzdžiui, kūno sudėjimas, žemas kraujo spaudimas ar periferinės kraujotakos sutrikimai.

Nors šaltos galūnės retai laikomos kenksmingu reiškiniu, kartu su kitais simptomais jos gali tapti ankstyvus rimtos ligos požymis. Dėl to labai svarbu laiku nustatyti priežastį ir, jei reikia, pradėti tinkamą gydymą.

Galūnių kraujotakos sutrikimų priežastys ir rekomendacijos

Rankų ir kojų kraujotakos sutrikimus gali lemti įvairūs veiksniai, priklausomai nuo organizmo būklės ir esamų ligų. Dažniausios priežastys yra:

periferinių kraujagyslių aterosklerozė ir kiti kraujotakos sistemos veiklos sutrikimai. Rekomenduojama kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, naudoti kraujagysles plečiančias ir mikrocirkuliaciją gerinančias priemones;
venų varikozė. Svarbu laikytis profilaktikos priemonių, mažinti veninį sąstingį;
širdies veiklos sutrikimai. Patariama vartoti širdies veiklą stiprinančių preparatų ir taikyti kompleksinį gydymą;
periferinių nervų pažeidimai (dažnai pasireiškia sergantiesiems diabetu). Svarbu kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti B grupės vitaminus ir kitas nervų funkciją palaikančias medžiagas;
mažakraujystė (ypač dėl geležies trūkumo). Rekomenduojama vartoti geležies kompleksinius preparatus ir sureguliuoti bendrą hemoglobino kiekį kraujyje;
skydliaukės veiklos sulėtėjimas, žemas kraujospūdis (hipotonija). Šiuo atveju gydymą skiria gydytojas, įvertinęs paciento būklę.

Ką galite padaryti patys, jei šąla rankos ir kojos?

Jeigu šąlančios galūnės yra dažnas reiškinys, svarbu ne tik atrasti priežastis, taikyti gydymą, bet ir imtis tam tikrų veiksmų. Rekomenduojama:

gydyti pagrindinius kraujotakos sutrikimus ir mažinti rizikos veiksnius, tokius kaip inkstų ligos, antsvoris, metaboliniai sutrikimai ir pan.;
judinti galūnes, t. y. atlikti aktyvius pratimus, tokius kaip pirštų gniaužymas, rankų (pradedant nuo pečių) sukimas ratu, kojų trepsėjimas, pasistiebimas ant kojų pirštų galų, specialūs kojų pratimai sėdint ar gulint;
reguliariai masažuoti šąlančias vietas, ypač su specialiu, natūralių šerelių šepečiu ar eteriniais aliejais;
vengti šalčio ir streso – žiemą būtina dėvėti kepures, šiltas pirštines ir kojines, rinktis laisvus, kūno nevaržančius drabužius (venkite metalinių auskarų ar kitų papuošalų, kurie gali per daug atšaldyti odą);
vengti ankštų ar aukštakulnių batų (venkite stipriai veržiančių diržų, daugybės apyrankių ar žiedų);
mesti rūkyti, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus ir blogina kraujotaką;
vengti ilgo buvimo šaltose patalpose ar prie kondicionierių;
nevaikščioti namuose basomis, o miegoti geriau su vilnonėmis kojinėmis (į kojines galima įberti garstyčių miltelių ar naudoti pipirinius pleistrus);
sureguliuoti kraujospūdį ir palaikyti tinkamą skysčių balansą (verta gerti daugiau vandens ir žolelių arbatų, ypač žaliosios arbatos ar kaštonų žiedų);
subalansuoti mitybą – į kasdienį maisto racioną įtraukti įvairių daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų (itin naudingi pomidorai, krienai, imbieras, salierai, augaliniai aliejai);
naudoti šiltas ar kontrastines druskos voneles rankoms ir kojoms – į vandenį galima įlašinti rozmarino ar kitų eterinių aliejų ar įpilti žolelių nuoviro (vandens temperatūra turi būti saugi, kad nepažeistų odos, ypač esant sumažėjusiam jautrumui);
jeigu nėra venų funkcijos pažeidimų, galima vakare pagulėti šiltoje vonioje su eteriniais aliejais (puikiai tinka imbiero, šalavijo, gvazdikėlių ar raudonėlių);
vartoti papildus, kurie plečia kraujagysles, mažina spazmus ir skatina mikrocirkuliaciją (pavyzdžiui, ginkmedžio ekstraktą, česnaką, omega-3 riebalų rūgštis, magnį, vitaminą C, vitamino B grupės preparatus ir antioksidantus);
naudoti priemones širdies funkcijai palaikyti, pavyzdžiui, kofermentą Q10 ir kitus kardiotoninius papildus.