Visi žinome, kad mūsų žarnynas – bakterijų knibždėlynas.
Mokslininkų teigimu, žmogaus žarnyne yra apie 3 kg mikrobų: „gerųjų“ ir
„blogųjų“. Nuo žarnyno mikrofloros balanso priklauso virškinamojo trakto
veikla ir žmogaus savijauta bei sveikata. Šiam balansui sutrikus,
išsivysto disbakteriozė. Tuomet ima kamuoti ne tik nemalonūs pojūčiai
pilve, bet ir atsiranda įvairios ligos.
Kai mūsų knibždėlyne žymiai sumažėja „gerųjų“ mikrobų, pasak medikų ima "vyrauti" patogeniniai mikrobai, kurie ir sukelia disbakteriozę, pasireiškiančią įvairiausiais simptomais: pilvo skausmais, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, rėmeniu, rauguliu, apetito ir bendros savijautos pablogėjimu, padidėjusiu dirglumu ir t.t. Tiesa, ne visada - kartais disbakteriozė, gydytojų teigimu, būna beveik besimptomė ir pasireiškia nebent pilnumo pojūčiu pilve, ypač po valgio. Bet kuriuo iš minėtų atvejų negalima numoti ranka - būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma disbakteriozė gali sukelti įvairias ligas. Nepašalinus ligos priežasties (disbakteriozės), įspėja medikai, tokių ligų neįmanoma sėkmingai išgydyti.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių negydomos disbakteriozės pasekmių yra nesibaigiančios peršalimo ligos. Kai kurie žmonės nuolat kosti, šniurkščioja nosimi, skundžiasi gerklės skausmais, juos dažnai kamuoja angina ir bronchitas. Šios ligos užpuola, gydytojų nuomone, dėl disbakteriozės susilpnėjus imunitetui. Ją išgydžius, imuninė sistema pamažu sustiprėtų, o tuomet suretėtų ir peršalimai.
Medikai įspėja, kad negydant disbakteriozės, gali išsivystyti hipovitaminozė. Žarnyne sutrikus maistinių medžiagų pasisavinimo procesams, organizmui ima stigti maistinių medžiagų - vitaminų, makro- bei mikroelementų, todėl pablogėja bendra savijauta ir išvaizda, pradeda kamuoti silpnumas, sumažėja fizinis bei protinis darbingumas, padidėja nervingumas ir t.t. Savijauta nepagerėja net vartojant vitaminų preparatus su mikroelementais, nes dėl disbakteriozės jie gali būti blogai pasisavinami. Svarbiausi disbakteriozės kaltininkai, pasak gydytojų, yra netinkama mityba, nesveika gyvensena ir nervinė įtampa. Disbakteriozės vystymąsi labiausiai skatina neracionali mityba, kuri ypač būdinga mokyklinio amžiaus vaikams. O jeigu dėl disbakteriozės pradeda kamuoti anksčiau minėtos peršalimo ligos, kurias neretai tenka gydyti antibiotikais, situacija dar labiau pablogėja, nes antibiotikai yra patys pavojingiausi naudingųjų mikrobų priešai.
Pastebėjus disbakteriozės simptomus arba apnikus anksčiau minėtoms ligoms, kurių priežastis gali būti disbakteriozė, reikia būtinai kreiptis į gydytoją. Atlikę reikiamus tyrimus, medikai paskirs vaistų ir dietą arba rekomenduos gydytis ligoninėje. Reikėtų nepamiršti, kad nuo disbakteriozės puikiai saugo rūgštaus pieno produktai, kurie naudingi dar ir tuo, kad pagerina kalcio bei vitaminų pasisavinimą. Saldžių jogurtų medikai pataria geriau nevartoti - juos derėtų pakeisti kefyru, rūgpieniu ar varške.
Siekdami išvengti disbakteriozės pasikartojimo, turėtume saugotis nuo nervinės įtampos ir stresų, daugiau judėti gryname ore ir sveikai maitintis!
