Organizmo palaikymas: vaistininkai pataria, nuo ko pradėti ir ko šiukštu nesiimti

Įsibėgėjus pavasariui, daugelis žmonių siekia ne tik pasidžiaugti šiluma, bet ir jaustis energingesni. Vaistininkai pastebi, kad tada žmonėms vis dažniau kyla noras „apsivalyti“, pagerinti savijautą ar net šiek tiek pakoreguoti kūno formas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad geros savijautos stiprinimas nėra greitas ar vienkartinis sprendimas. Tai nuoseklus ir kompleksiškas procesas, kuriam neužtenka vien tik specialių preparatų, griežtų dietų ar badavimo. Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, svarbu derinti mitybą, gyvenimo būdo pokyčius ir tinkamą poilsį.

Pirmiausiai reikia kritiškai įsivertinti įpročius

Norint palaikyti gerą savijautą, būtina kritiškai įvertinti savo gyvenimo būdą ir kasdienius įpročius. Vien papildai ar specialios priemonės nepadės, jei neatsisakysite žalingų veiksnių. Į organizmą daugiausia kenksmingų medžiagų patenka valgant daug perdirbto maisto, kurio sudėtyje gausu įvairių priedų, pavyzdžiui, dažiklių, konservantų, saldiklių. Ne mažiau svarbios ir kitos priežastys, tokios kaip nuolatinis stresas, miego trūkumas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Natūraliai mūsų organizmas nuolat šalina toksinus. Šią funkciją atlieka kepenys, inkstai, žarnynas, kraujotaka, oda ir plaučiai. Tačiau žalingi įpročiai gali sutrikdyti šių organų veiklą, todėl kenksmingos medžiagos užsilaiko ilgiau. Būtent todėl pirmasis žingsnis į saugią ir veiksmingą detoksikaciją turėtų būti žalingų įpročių mažinimas arba atsisakymas. Tai padės palengvinti natūralų organizmo apsivalymo procesą ir pagerinti bendrą savijautą.

Atidžiai stebėti savo kūno ženklus

Apie tai, kad organizmas yra užsiteršęs, gali išduoti įvairūs simptomai, kurie kartojasi ar nepraeina ilgą laiką. Dažniausiai pasitaikantys požymiai – virškinamojo trakto sutrikimai:

• padidėjęs skrandžio rūgštingumas;
• pilvo pūtimas;
• sunkumo jausmas skrandyje;
• vidurių užkietėjimas.

Dažnai pasireiškia ir bendras nuovargis, nemiga. Nusilpusi imuninė sistema gali lemti mažesnį organizmo atsparumą bakterinėms ar virusinėms infekcijoms.

Kiti galimi požymiai: gali būti blogas burnos ar kūno kvapas, odos problemos (bėrimai, spuogai, papilkėjusi ar pilkšva veido oda, smulkios pigmentinės dėmės). Užsilaikant skysčiams, gali atsirasti „maišeliai“ po akimis, patinimai pirštuose ar pėdose, taip pat padidėti kūno svoris. Visi šie požymiai rodo, kad organizmui reikia skirti dėmesio.

Svarbiausia – nesigriebti kraštutinumų

Rūpinimasis bendra organizmo sveikata turi būti nuoseklus ir subalansuotas. Radikalios priemonės, tokios kaip badavimas, vien tik skysčių dietos ar itin ribojantys mitybos planai, dažniausiai neduoda ilgalaikės naudos. Priešingai, jos gali tik dar labiau išsekinti organizmą, sutrikdyti jo pusiausvyrą ir pabloginti situaciją.

Norint pagerinti bendrą būklę, rekomenduojama daugiau judėti, pavyzdžiui, užsiimti reguliari fizine veikla, dažnai vaikščioti gryname ore. Taip pat labai svarbu rinktis kuo mažiau apdorotą maistą. Geriau rinktis šviežias daržoves, vaisius, kruopas ir atsisakyti pridėtinio cukraus, druskos, gazuotų gėrimų, alkoholio bei rūkymo. Patariama vartoti daugiau skaidulų, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. Jų gausu sėlenose, pupelėse, avižinėse kruopose, uogose, tokiose kaip avietės, serbentai, spanguolės, braškės.

Siekiant palaikyti gerą bendrą savijautą, svarbu gerti pakankamai vandens. Norint, kad organizmas kauptų kuo mažiau žalingų medžiagų, specialistai rekomenduojama nuolat laikytis sveikos, subalansuotos mitybos principų ir atsisakyti žalingų įpročių.

Prireikus papildomai vartoti specialius augalinius preparatus

Kartu su sveika mityba ir gyvensenos pokyčiais galima pasitelkti ir tam tikras augalines priemones. Jose esantys aktyvūs junginiai gali padėti palaikyti kepenų, inkstų, žarnyno veiklą ir prisidėti prie natūralių detoksikacijos procesų. Tam naudingas pasirinkimas gali būti spirulina, kurioje gausu antioksidantų, padedančių apsaugoti organizmo ląsteles.

Normalią kepenų funkciją gali palaikyti preparatai, turintys silimarino, kurkumino, kiaulpienių ar varnalėšų šaknų, dilgėlių lapų, artišokų. Inkstų veiklą ir skysčių pašalinimą skatina paprastosios trūkažolės, vaistiniai smidrai, beržų lapai ar pumpurai. Žarnyno veiklą padeda reguliuoti smulkintos linų sėklos, balkšvųjų gysločių sėklų luobelės. Taip pat svarbūs vitaminai ir mineralai – vitaminas E, B grupės vitaminai, beta karotenas, magnis, kalcis, geležis, kalis bei cinkas.

Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, būtina pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Specialistas gali padėti įvertinti individualius poreikius, parinkti tinkamiausias priemones, patarti dėl vartojimo ir suderinamumo su kitais vartojamais vaistais.