Pirtis – graikų kilmės žodis, reiškiantis „išvarau skausmą, ilgesį“. Tai vieta, kur atkuriama sutrikusi žmogaus ir gamtos jėgų darna. Pirtis yra viena iš sveikos gyvensenos priemonių, padedanti atsipalaiduoti, atsikratyti įtampos ir teikianti kūnui, sielai naudą ir malonumą. Pirtyje viskas daroma palengva, neskubant, todėl galime sau leisti prabangą mėgautis net kelias valandas trunkančiu kūno malonumu. Po geros pirties jaučiamės lengvesni, švaresni, o kai kas pasakytų – ir tiesiog geresni.
Pirtyje vykstantys procesai (kaitinimasis ir atsivėsinimas) veikia visas organizmo sistemas. Priplūstantis kraujas ir aukšta temperatūra teigiamai veikia pavargusius raumenis ir suaktyvina gijimo procesus, veikia kaip peršalimo ligų profilaktika. Drauge su prakaitu pasišalina daug organizmą nuodijančių šlakų. Dėl karščio visiškai pasikeičia įprasta kraujotaka, vidaus organai tam tikra prasme pailsi.
Pirties poveikis yra ne tik fizinis (o gal net labiau ne fizinis), bet psichologinis, atpalaiduojantis. Čia žmonės visomis prasmėmis nusimeta viską, su kuo atėjo. „Pirtyje visi lygūs“, skelbia vienas iš pirties principų. Pirminė pirties paskirtis buvo tiesiog sušilti, nusiprausti, o dabar daugeliui žmonių ji yra antistresinė, atpalaiduojanti procedūra. Pirtis veikia ne tik nuotaiką ir darbingumą, joje ne vien nuostabiai pailsima, ji gali padėti išvengti ar atsikratyti įvairių nervinės kilmės negalavimų.
Žmogui naudingos kontrastinės procedūros. Staigus atvėsimas gerai veikia nervus ir šalina įtampos padarinius, grūdina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina natūralų organizmo atsparumą.
Pirtis yra kaip pagalbinė svorio mažinimo priemonė. Kaitinantis paspartėja medžiagų apykaita. O juk tai ir yra viena iš sėkmingo svorio metimo sąlygų.
Nuvykite mintis it įkyrias muses. Visą dėmesį sutelkite į savo kūną ir kvėpavimą.
Pirtyje nenaudokite muilo, dušo gelio ar šampūno. Jais prauskitės tik baigę vanotis.
Pirtyje eteriniai aliejai paprastai naudojami taip: trys lašai aliejaus įlašinami į samtį vandens ir jis pilamas ant karštų akmenų.
Infraraudonųjų spindulių pirtis ypatinga tuo, kad infraraudonieji spinduliai į kūną skverbiasi 4–7 cm. Ilgųjų infraraudonųjų spindulių terapija taikoma gydant olimpinių atletų patirtas traumas ar ligoninėse šildant kūdikius. Ilgosios infraraudonųjų spindulių bangos prasiskverbia į giluminius žmogaus audinius ir taip gerina medžiagų apykaitą, greitina kraujotaką. Dėl to žmogus prakaituoja, iš organizmo šalinamos nuodingos medžiagos. Kiekvienoje pirtyje valomas organizmas, tačiau infraraudonųjų spindulių saunoje tam nereikia ypač aukštos temperatūros. Dėl šios priežasties kaitintis daug lengviau. Skirtingai nei tradicinėje, infraraudonųjų spindulių pirtyje kur kas lengviau kvėpuoti. Dėl to jis tinkamas ir žmonėms, kurie sunkiai ištveria karštį ir galbūt todėl negali mėgautis tradicine pirtimi.
Galima įsigyti nešiojamąją infraraudonųjų spindulių pirtį, arba saunariumą. Tada kaitinantis galima skaityti, žiūrėti televizorių, mėgautis žolelių arbata ir taip atsigauti po varginančios darbo dienos. Saunariumas padeda lieknėti, valo odą ir šalina nuodingąsias medžiagas, mažina skausmą, pieno rūgšties lygį, naikina bakterijas, parazitus, padeda žmonėms, kenčiantiems nuo artrito, lėtinio nuovargio.
Įdomu!
Pirtis buvo įprastas statinys Lietuvoje jau pirmajame tūkstantmetyje. Naujos sodybos statyba būdavo pradedama nuo pirties. Joje senovės lietuviai gyvendavo tol, kol pasistatydavo namą. Pagarboje laikyta ne tik pirtis, bet ir takas į ją. Išeinantys į pirtį atsisveikindavo su namais, lyg iškeliautų tolimon kelionėn iš nešvarios į švarią, iš neskaisčios į skaisčią būseną. Pirtis buvo susijusi su senąja moterų bendruomene, jų papročiais – moterys čia gimdydavo, prausdavosi vestuvių išvakarėse. Tai buvo moterų išminties sritis, globojama deivės Laimos. Moterys į pirtį neidavo kartu su vyrais. Buvo nevalia kvailu elgesiu įžeisti pirtį, krosnį, ugnį, vandenį ar besimaudančius. Pirtyse lietuviai gydydavosi, karštu garu naikindavo drabužių ir patalynės parazitus. Čia būdavo daiginamas salyklas, raugiamos odos.
