preloader

Prašome palaukti

Bičių pikis

Bičių pikis (arba propolis) – tai sakingas malonaus stipraus ir kartoko kvapo produktas. Bitės jį renka iš medžių lipnių pumpurų, ūglių, augalų žiedų nektaro, paskui sumaišo su savo seilėmis, o fermentai apvirškintą masę sumaišo su vašku. Taip pagamintas bičių pikis naudojamas koriams sutvirtinti ir dezinfekuoti, avilio plyšiams užpildyti, svetimkūniams balzamuoti. Pikis kliudo į avilį patekti infekcijai, nes tai turėtų lemtingų pasekmių bitėms.

Propolis – natūrali skausmą malšinanti priemonė, turinti antibakterinių, antivirusinių savybių, jis stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja regeneracines organizmo funkcijas. Stiprina antibiotikų poveikį, taigi galima vartoti su jais. Pikis, kitaip nei antibiotikai, nesunaikina žarnyno gerųjų bakterijų.

Propolio sudėtyje gausu mineralinių medžiagų, mikroelementų, ypač daug cinko, geležies, vario, mangano, daug vitaminų, 17 amino rūgščių. Sakytume netgi taip: nėra tokios medžiagos, kurios nebūtų pikio sudėtyje.

Propolio vartokite, kad greičiau gytų žaizdos ir opos.

Propolio fenolinės rūgštys skatina tulžies ir šlapimo gamybą bei išsiskyrimą, turi priešuždegiminių savybių.

Spiritinis pikio tirpalas gerina kepenų ir tulžies darbą, gydo skrandžio opaligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, veikia raminamai.

Kamuojant virškinamojo trakto negalavimams, vartojamas 30 proc. spiritinis ar 20 proc. aliejinis propolio tirpalas. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti spiritinio tirpalo geriama po 25–40 lašų (arba aliejinio – 5–20 ml) vieną ar du kartus per dieną 0,5–1 val. prieš valgį. Užsigerkite šilta saldžia arbata. Gydymo kursas – 3–4 savaitės. Skrandžio rūgštingumui pikis didesnės įtakos nedaro.

Panašiai gydomi ir sergantieji tulžies pūslės bei kepenų ligomis.

Spiritiniu 20–30 proc. pikio tirpalu stomatologai pridegina dantenų ir gomurio opas, gydo parodontozę, prie skaudančio danties deda pikiu suvilgytą tamponėlį;

Sergant bronchine astma, geriausių rezultatų pasiekiama bičių pikį (kaip aerozolį) derinant su bičių pieneliu (geriamu).

Manoma, kad bičių pikis yra gera papildoma priemonė kompleksiškai gydant plaučių ir bronchų tuberkuliozę, ypač tada, kai ligonis negali vartoti antimikrobinių preparatų, taip pat kai TBC bakterijos atsparios cheminiams preparatams. Gydant tuberkuliozę, bičių pikis vartojamas kaip aerozolis arba kaip geriamas 20 proc. spiritinis tirpalas (25–35 lašai su rugine duona arba su cukrumi, valgoma du kartus per dieną), kurso trukmė – ne mažiau kaip 2 mėnesiai. Po 2 mėnesių paprastai daroma 1–1,5 mėn. pertrauka).

Bičių pikiu gydomi ir ligoniai, sergantys plaučių tuberkulioze ir sykiu skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

Propolis – senėjimo priešas. Viena iš organizmo senėjimo priežasčių – jame vykstantys oksidacijos procesai. Juos stabdo antioksidantai. Toks yra ir bičių pikis (viena iš jo sudėtyje esančių nesočių riebalinių rūgščių – oksidacino rūgštis). Be to, pikis stimuliuoja trofines ir regeneracines organizmo funkcijas, stiprina imuninę sistemą.

Yra duomenų, kad propolis stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi.

Įrodyta, kad pikis naudingas, kai vartojamas su cheminiais vaistais. Sykiu sumažina pašalinį vaistų poveikį.

Išoriškai pikis naudojamas gydyti pūlingoms žaizdoms, pūslelinei, gimdos kaklelio erozijoms, 10 proc. bičių pikio tepalas vartojamas supleišėjusiems tarpupirščiams, nudegimams gydyti, piktvotėms, prakaitų liaukų uždegimui gydyti.

Vyresnio amžiaus žmonės drobės atraižas, kuriomis buvo užkloti korių rėmai avilyje ir kurias bitės aplipino pikiu, sukarpo, pašildo, kad pikis suminkštėtų, ir vynioja ant skaudamų sąnarių, rankos ar kojos (reikia dar aprišti vilnoniu audiniu). Toks tvarstis paprastai dedamas nakčiai. Skausmai sumažėja ar net praeina, bent jau kuriam laikui.

Kiekvienų namų vaistinėlėje turėtų būti 20 proc. aliejinio pikio tirpalo ar tepalo. Pikio vartokite, kai kamuoja:

  • faringitas, laringitas, kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos (geriausiai – bičių pikio ir medaus inhaliacijos);
  • tik prasidėjus slogai, kol dar nėra išskyrų, bet čiaudite ir džiūsta nosis (į nosį lašinkite 20 proc. aliejinio bičių pikio tirpalo); aliejiniu 10–20 proc. tirpalu arba tepalu 2–3 kartus per dieną tepkite nosies landas.

Įvairios kilmės kosuliui gydyti ir net sergant tuberkulioze rekomenduojamas bičių pikio ir sviesto mišinys: 0,5 kg šviežio nesūdyto sviesto sudėkite į švarų emaliuotą ar stiklinį indą (atsparų ugniai) ir pamažu kaitinkite iki virimo temperatūros, bet neužvirinkite. Indą nukelkite nuo ugnies ir į jį sudėkite iš anksto susmulkinto 50–100 g bičių pikio (nelygu, kokios koncentracijos mišinio norite). Subėrę pikį į lydytą sviestą, smarkiai maišykite mediniu šaukštu bent 5 minutes. Mišinį pakaitinkite (indą įstatę į vandenį, kurio temperatūra apie 80 °C). Po to mišinį perkoškite per marlę, išpilstykite į mažesnius indus, hermetiškai uždarykite ir laikykite vėsioje tamsioje vietoje.

Į bičių pikio sviestą, kai praauš iki 60 °C, galite dėti medaus. Taip paruošto bičių pikio ligoniui duokite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną (nevalgius, 1–1,5 val. prieš valgį). Užgerti reikia šiltu vandeniu. Į mišinį galite įpilti alavijo lapų sulčių, dėl to dar labiau pagerės sveikata, silpnės kosulys.

Bičių pikis gali alergizuoti, todėl būkite atsargūs, jeigu sergate bronchų astma, odos ligomis. Nedėkite daug pikio tepalo arba emulsijos ant ilgai negyjančių opų, nes gali paūmėti uždegimas. Jeigu vartojate į vidų, iš pradžių negerkite visos dozės, atsargiai elkitės ir su inhaliacijomis.