Kokios medžiagos naudingos smegenims?

Kokios medžiagos naudingos smegenims?

Ko gero, visi esame susidūrę su jausmu, kai, atrodytų, galva visiškai neveikia – jokia informacija neužsilaiko, sunku susikoncentruoti... Tai gali būti ženklas, kad smegenims trūksta jų veiklai reikalingų medžiagų. Kokios tai medžiagos ir už ką jos atsakingos, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Jakštienė.

Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą jam reikalingos energijos. Tai organas, dirbantis be poilsio, – net ir naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį. Sudėtingas neuronų tinklas kontroliuoja mūsų jausmus, judesius, atmintį ir protinę veiklą. Todėl natūralu, kad smegenims pavargus ar patiriant didelį krūvį būtina jomis pasirūpinti ir suteikti energijos. 

Tinkami angliavandenių šaltiniai

Skaičiuojama, kad suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės, būtinos viso organizmo veiklai, ypač smegenų ir nervų sistemai. Pagrindinis angliavandenių šaltinis – krakmolas. Jis organizme veikiamas fermentų paverčiamas gliukoze – pagrindiniu organizmo energijos šaltiniu. Krakmolo užtektinai gauname vartodami miltinius produktus, košes. Vertėtų rinktis viso grūdo gaminius, kuriuose gausu ir kitų naudingų medžiagų: maistinių skaidulų ir vitaminų. 

Normaliai nervinio audinio veiklai būtina kiekvieną rytą nepamiršti visaverčių pusryčių, nes jie yra svarbiausias dienos valgis. Jeigu nepusryčiaujame, kraujyje sumažėja cukraus, o tai skatina galvos skausmų atsiradimą, koncentracijos susilpnėjimą, smegenų veiklos sulėtėjimą. Geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu) ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes.

Be angliavandenių, gyvybiškai būtini – baltymai

Suaugęs žmogus per dieną turi gauti apie 100 g baltymų. Paprastai žmonės vartoja gyvūninių ir augalinių baltymų mišinį. Svarbu įsidėmėti, kad gyvūninių baltymų kiekis turi būti bent 1/3 visų gaunamų baltymų. 

Baltymuose esančių aminorūgščių mūsų organizmas pats pasigaminti negali. Visaverčiai baltymai yra tie, kurių aminorūgštys yra panašios į mūsų organizmo aminorūgštis. Artimiausi mūsų organizmui yra gyvūninės kilmės baltymai, jų yra piene, mėsoje, kiaušiniuose, žuvyse. Iš 100 g šių baltymų mūsų organizmas sudaro maždaug tiek pat savo kūno baltymų.

Nevisaverčiai baltymai aptinkami augaliniuose šaltiniuose – grūdinėse kultūrose ir daržovėse. Pavyzdžiui, grūduose, yra mažai lizino, o ankštinėse kultūrose – metionino. Tad baltymų kokybės atžvilgiu gyvūniniai produktai lenkia augalinius, tačiau reikia atsiminti, kad gyvūniniuose produktuose taip pat žymiai daugiau ir riebalų. Todėl baltyminiai maisto papildai gali būti kaip alternatyva.

Riebalai – svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugumos kitų organizmo audinių ląstelių membranų sudedamoji medžiaga

Skiriamos dvi riebalų rūšys: gerieji riebalai, turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir blogieji, turintys sočiųjų riebalų rūgščių. Sočiųjų riebalų yra gyvūninės kilmės produktuose, daugiausia – mėsoje, kiaušiniuose, svieste, taukuose. Iš visų maisto produktų sotieji riebalai labiausiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, trikdo medžiagų apykaitą.

Viena svarbiausių gerųjų riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys, dar vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis (omega-3 ir omega-6). Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daug ir įvairių, tačiau omega-3 ir omega-6 yra svarbiausios iš jų. Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas omega-3 ir omega-6 negauna, žmogui kyla rimtų ligų grėsmė. Todėl šios rūgštys ir vadinamos būtinosiomis arba nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Prieinamiausias gerųjų riebalų šaltinis – žuvų taukai. Tačiau gerųjų riebalų gauname ir vartodami augalinės kilmės aliejų, margariną, avokadų vaisius, riešutus. Taip pat omega-3 riebalų rūgščių yra linų sėmenyse, žaliose lapinėse daržovėse.

Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamos dar ir dėl to, kad iš jų žmogaus organizme pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra itin svarbios protiniam vystymuisi, nervų sistemai ir smegenims, regėjimui bei visaverčiam augimui. Be to, organizme iš omega-3 ir omega-6 susidaro eikozanoidai – medžiagos, svarbios žmogaus imunitetui. Jos taip pat mažina arterinį kraujospūdį, gerina kalcio pasisavinimą ir didina jo kiekį kauliniame audinyje, mažina kraujo krešėjimą bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. 

Omega-3 riebalų rūgštys didina aterosklerozinės plokštelės stabilumą ir sumažina išemijos sukeltų aritmijų atvejų skaičių. Klinikiniai tyrimai parodė, kad papildomai vartojant omega-3 rūgščių iki 50 proc. sumažėjo ligonių, sergančių koronarine širdies liga ar anksčiau patyrusių miokardo infarktą, mirtingumas ir staigios mirties atvejų. Be to, polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys lėtina ląstelių senėjimo procesus, nes saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. 

Vitaminai – kad mūsų organizmas funkcionuotų normaliai

B grupės vitaminai labai reikšmingi nervų sistemai. Jie, sąveikaudami tarpusavyje, dalyvauja baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, aminorūgščių sintezėje. Trūkstant kurio nors vieno B grupės vitamino, negali gerai funkcionuoti ir kiti. 

B grupės vitaminų trūkumo požymiai pasireiškia nervų sistemos sutrikimais, nuovargiu, miego sutrikimais, širdies veiklos sutrikimais, odos uždegimais. Todėl dažnai vartojami B grupės vitaminų deriniai. Pagrindinių B grupės vitaminų – tiamino, riboflavino, nikotinamido, pantoteno rūgšties, biotino, folio rūgšties, piridoksino ir ciankobalamino – būna beveik visų multivitaminų sudėtyje.

Vitaminas B1 – tiaminas – reikšmingas nervų sistemos funkcionavimui. Jis dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, aprūpina nervų sistemą energija, padeda atsigauti po didelio krūvio, svarbus pažintinėms funkcijoms.

Vitaminas B6 – piridoksinas – laikomas nervų ir raumenų vitaminu. Dėl piridoksino stokos atsiranda nuovargis, sutrinka miegas, pablogėja koordinacija. 

Vitaminas B12 – kobalaminas (ciankobalaminas) – svarbus nervų sistemai. Dalyvaudamas riebalų rūgščių apykaitoje, vitaminas B12 atlieka svarbų vaidmenį nervų dangalo – mielino – susidaryme. Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas gali lemti nervų pažeidimus ir neurologinius sutrikimus, kurie pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija, nemiga. 

B grupės vitaminų šaltiniai: mielės, kiaušiniai, kepenėlės, grūdai, daržovės, pienas.

Vitaminas C – askorbo rūgštis – aktyvina organizmo fermentines sistemas, būtinas angliavandenių, baltymų, nukleino ir aminorūgščių apykaitai, eritrocitų gamybai, endokrininių liaukų veiklai. Askorbo rūgštis – svarbus antioksidantas. Jos gausu erškėčių vaisiuose, kopūstuose, serbentuose, citrusiniuose vaisiuose.

Protinei veiklai svarbūs ir riebaluose tirpūs vitaminai: vitaminas A (retinolis), vitaminas D (ergokalciferolis), vitaminas E (tokoferolis).

Mineralai – organizmo sudėtinė dalis

Tai dauguma gamtoje esančių cheminių elementų. Pagal gausumą žmogaus mineralinės medžiagos skirstomos į mikroelementus (chromas, jodas, manganas, nikelis, selenas, fluoras) ir makroelementus (kalcis, kalis, chloras, siera, fosforas, magnis, natris). Natris, kalis ir chloras būtini pastoviai organizmo terpei palaikyti, kai kurie veikia specifiškai, pavyzdžiui, chromas svarbus gliukozei įsisavinti. 

Mineralų tarpusavio santykis organizme būna pastovus. Dėl kurio nors mineralo stokos sutrinka organų ar sistemų veikla. Kalcis sudaro apie 1,5 proc. suaugusio kūno masės, pusė viso natrio, esančio organizme, yra jo skysčiuose, kalis, randamas ląstelių protoplazmoje, svarbus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, padeda palaikyti fermentų aktyvumą. Visos šios ir daugybė kitų įvairių medžiagų garantuoja normalų mūsų organizmo funkcionavimą.