2017-08-27

Viena dažniausių problemų – su amžiumi prastėjantis regėjimas

Akys – vienas svarbiausių jutimo organų, leidžiantis pažinti aplinką ir palaikyti ryšį su ja. Tinkama akių priežiūra turėtų tapti neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, ypač vyresniame amžiuje. Regėjimui išsaugoti svarbu žinoti, kokie įpročiai padeda išlaikyti akis sveikas, kokios ligos dažniausiai pasireiškia ir kaip jų galima išvengti.

Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms diagnozuojamos ligos

Su amžiumi dažniau pasireiškia tam tikros akių ligos bei natūralūs regėjimo pokyčiai. Vienas jų – sulėtėjusi tamsinė adaptacija, kai prireikia daugiau laiko, kol akys prisitaiko pereinant iš šviesios aplinkos į tamsesnę. Taip pat silpnėja spalvų suvokimas ir kontrasto jutimas. Itin sunku atskirti mėlynus ir mėlynai žalius atspalvius, kas yra siejama su amžiniu akies lęšiuko gelsvėjimu.

Kitas dažnas reiškinys – fiziologinis akomodacijos nusilpimas. Su metais akies lęšiukas standėja, praranda elastingumą, todėl mažėja gebėjimas aiškiai matyti iš arti. Iš pradžių šis pokytis juntamas menkai, tačiau apie 40-uosius metus artimiausias gero matymo taškas pamažu tolsta ir tampa sunku skaityti ar dirbti smulkų darbą įprastu 30–35 cm atstumu. Šis su amžiumi susijęs reiškinys vadinamas presbiopija (senatvine toliaregyste). Apie 60–70 gyvenimo metus akomodacija visiškai išnyksta, todėl regėjimą iš arti įprastai koreguoja akiniai skaitymui.

Yra nemažai akių ligų, kurių rizika didėja kartu su amžiumi. Viena dažniausių – katarakta (lęšiuko drumstėjimas). Kaip ir kiti senėjimo pokyčiai (plaukų žilimas, prastesnė klausa), ji pasireiškia skirtingu metu. Pradinę kataraktą nustatyti sunku, nes regėjimas dar nebūna pakitęs. Tik išplėtus vyzdį, galima pastebėti smulkius drumstus taškus lęšiuko pakraščiuose. Katarakta randama apie 50 % 65–74 amžiaus asmenų, o vyresniame amžiuje ji nustatoma dar dažniau. Svarbu paminėti, kad šiandien nereikia laukti visiško lęšiuko sudrumstėjimo. Šiuolaikinė mikrochirurgija leidžia jį pakeisti dirbtiniu lęšiuku, kai regėjimas jau pradeda trukdyti kasdieniame gyvenime. Jei nėra kitų akių ligų, regėjimas po operacijos gali būti visiškai atkuriamas.

Kita liga, lemianti laipsnišką regėjimo blogėjimą, – glaukoma. Jai būdingas regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimas. Dažniausiai ji diagnozuojama vyresniems nei 40 metų asmenims: tarp keturiasdešimtmečių sergamumas siekia apie 1–2 %, o tarp šešiasdešimtmečių – jau apie 5 %. Ligos pradžioje žmogus dažnai nepastebi regėjimo pokyčių, todėl ji neretai nustatoma tik profilaktinio patikrinimo metu. Pagrindiniai glaukomos rizikos faktoriai:

padidėjęs akispūdis;
paveldimumas;
amžius;
trumparegystė;
cukrinis diabetas;
nuolatinė emocinė ar fizinė įtampa;
ilgalaikis buvimas tamsoje.

Kartais gali ištikti ūmus glaukomos priepuolis. Jis pasireiškia staigiu regėjimo pablogėjimu, galvos skausmu, pykinimu ar net vėmimu. Gali būti nustatoma ir normalaus akispūdžio glaukoma, kai regos nervo pažeidimai atsiranda nepaisant normalaus akispūdžio, dažniausiai dėl kraujotakos sutrikimų. Glaukoma gali būti gydoma įvairiais metodais, pavyzdžiui, vaistiniais lašais, lazerinėmis procedūromis ar chirurginiu būdu. Sergantieji šia liga gali užsiimti protiniu ar lengvu fiziniu darbu, tačiau patariama vengti nuolatinio darbo pasilenkus ar tamsoje. Taip pat reikėtų atsisakyti rūkymo ir alkoholio, nes šie veiksniai dar labiau silpnina regos nervą bei tinklainę.

Geltonosios dėmės degeneracija – dar viena su amžiumi susijusi akių liga. Ji atsiranda tada, kai ima nykti šviesai jautrios ląstelės tinklainės centre – geltonojoje dėmėje. Tuomet blogėja centrinis regėjimas: tampa sunku skaityti, tiesios linijos atrodo iškraipytos ar lenktos, regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė. Dažniausiai ši liga išryškėja vyresniems kaip 50 metų žmonėms. Ji nustatoma maždaug 10 % 65–75 metų asmenų, o vyresniems nei 75–erių – net iki 30 % atvejų. Pagrindinis rizikos veiksnys – amžius, tačiau įtakos turi ir kiti aspektai, pavyzdžiui, rūkymas, paveldimumas, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, aukštas cholesterolio kiekis, ultravioletiniai spinduliai, antioksidantų trūkumas mityboje. Taip pat pastebėta, kad dažniau serga moterys. Šiuo metu nėra visiškai išgydančio geltonosios dėmės degeneraciją metodo, tačiau kai kuriais atvejais ligos progresavimą gali sulėtinti subalansuota mityba ir tam tikros medžiagos (liuteinas, vitaminai A, C, E, cinkas ir selenas). Regėjimui palanku bent kartą per savaitę valgyti riebios žuvies, pavyzdžiui, tuno, lašišos, sardinės ar skumbrės.

Nors su amžiumi susijusių akių pokyčių išvengti nepavyksta, yra būdų išsaugoti regėjimą ilgesnį laiką:

presbiopija – dažniausiai koreguojama akiniais;
katarakta – sėkmingai gydoma chirurginiu būdu;
glaukomos ir geltonosios dėmės degeneracijos atvejais itin svarbi profilaktika (reguliarūs akių patikrinimai, ankstyvas ligos nustatymas, laiku paskirtas gydymas, gretutinių ligų kontrolė ir žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas).

Šiomis priemonėmis ir specialistų dėka galima ilgiau išsaugoti gerą regėjimą ir sumažinti aklumo riziką.

Kas dar svarbu geram regėjimui?

Norint išsaugoti gerą regėjimą, reikia nuolat rūpintis ne tik akimis, bet ir bendra organizmo sveikata. Tam padeda sveika gyvensena, organizmą stiprinančios priemonės ir regimojo darbo higienos taisyklių laikymasis.

Labai svarbi tinkama mityba. Su maistu būtina gauti pakankamai vitaminų A, C, B grupės ir tam tikrų mikroelementų, pavyzdžiui, cinko, seleno ir kalio. Šių medžiagų gausu:

daržovėse (morkose, pomidoruose, petražolėse, špinatuose, kopūstuose);
vaisiuose (obuoliuose, slyvose, abrikosuose, vynuogėse, citrusiniuose vaisiuose);
uogose (juoduosiuose serbentuose, mėlynėse);
jūrų gėrybėse bei žuvų taukuose.

Švieži vaisiai ir uogos aprūpina organizmą natūraliais antioksidantais, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Jie susidaro veikiant intensyviai saulės spinduliuotei, esant aplinkos taršai ar ilgai žiūrint į kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Antioksidantai mažina akių nuovargį, stiprina regėjimą prietemoje ir padeda išvengti tam tikrų akių ligų.

Regėjimas gali suprastėti ir dėl kalio trūkumo organizme. Siekiant to išvengti, profilaktiškai galima kasdien išgerti stiklinę vandens su šaukštu medaus ir šaukštu obuolių acto.

Rekomendacijos, kaip prižiūrėti akis

Regos higiena dažnai pradedama rūpintis tik tada, kai pastebimas regėjimo pablogėjimas, tačiau toks požiūris neteisingas. Šiandien daugelis žmonių prie kompiuterio praleidžia ne tik darbo valandas, bet ir laisvalaikį, todėl akys patiria dar didesnį krūvį. Vis dažniau kalbama apie vadinamąjį kompiuterinį regos sutrikimo sindromą, kuris pasireiškia akių ir galvos skausmais, neryškiu matymu, akių sausumu, jautrumu šviesai bei kaklo, pečių skausmais. Pastebima, kad nuo 50 iki 90 % dirbančiųjų kompiuteriu patiria šiuos simptomus. Kai kuriems jie atsiranda jau po 2 valandų, daugeliui – po 4, o beveik visiems – po 6 darbo valandų prie ekrano.

Akių nuovargį labiausiai didina darbas kompiuteriu be pertraukų, todėl rekomenduojama:

prie kompiuterio dirbti ne ilgiau kaip 4 valandas per parą;
kas 20 minučių daryti bent 20 sekundžių pertrauką, per kurią reikia atitraukti žvilgsnį ir atlikti lengvą akių mankštą;
kas 1 valandą atsistoti, pavaikščioti kelias minutes, kad atsipalaiduotų ne tik akys, bet ir visas kūnas.

Svarbi ir tinkamai įrengta darbo vieta. Patogi kėdė turi turėti reguliuojamą aukštį bei atlošo kampą. Apšvietimas privalo būti subalansuotas: nei per ryškus, nei per silpnas. Kompiuterio ekranas turėtų būti statomas tiesiai prieš akis, 40–70 cm atstumu, kiek žemiau akių lygio, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek iš viršaus.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti aktyviu poilsiu po darbo, todėl rekomenduojama skirti laiko pasivaikščiojimams, bėgiojimui, šiaurietiškam ėjimui ar viso kūno mankštai. Derinant darbą su poilsiu, galima ilgesnį laiką išsaugoti gerą regėjimą ir bendrą organizmo sveikatą.

Kuo pavasaris ypatingas regėjimui?

Ankstyvas pavasaris džiugina ilgesnėmis dienomis, stiprėjančiais saulės spinduliais ir, žinoma, žydinčiais augalais. Visa tai kelia nuotaiką ir skatina būti aktyvesniems, tačiau daliai žmonių šis laikotarpis tampa ne itin malonus. Apie 1–5 % gyventojų patiria alergines reakcijas, kurias sukelia ore tvyrančios žiedadulkės ar intensyvesnė saulės spinduliuotė. Tokiais atvejais pasireiškia pavasarinis konjunktyvitas: akys parausta, jos tampa jautrios šviesai, niežti, peršti akių vokai, gali atsirasti ir sloga.

Nuo saulės poveikio galima apsaugoti akis akiniais nuo saulės, tačiau išvengti ore sklandančių žiedadulkių – itin sudėtinga. Dėl to rekomenduojama:

vengti buvimo žydinčiose pievose ar vietose, kur žiedadulkių koncentracija yra didelė;
augalų žydėjimo metu atostogas planuoti tokiose vietose, kur ore žiedadulkių būtų mažiau, pavyzdžiui, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose.

Simptomus palengvinti padeda alergijas mažinančios priemonės, tarp kurių yra specialūs akių lašai ir bendros organizmo jautrumą mažinančios priemonės.

Keletas naudingų pratimų akims

Jaučiant akių nuovargį arba siekiant jo išvengti, verta reguliariai atlikti paprastus pratimus, kurie stiprina akių raumenis ir padeda sumažinti įtampą. Lengvą mankštą galima sudaryti iš kelių šių pratimų:

stipriai užmerkti ir atmerkti akis, pakartoti 6 kartus per 30 sekundžių;
nejudinant galvos, pažiūrėti į viršų, po kelių sekundžių – žemyn, į dešinę, į kairę (judesius atlikti 6 kartus lėtai ir ritmingai);
sukti akis ratu: 4 ratus pagal laikrodžio rodyklę ir tiek pat prieš laikrodžio rodyklę (pratimą pakartoti ir užsimerkus);
greitai pamirksėti 10 kartų;
pažvelgti į tolį 3 sekundes, tada 5 sekundes – į pirštą, laikomą maždaug 30 cm atstumu nuo akių (pakartoti 6 kartus);
užmerkti vieną akį, kitą plačiai atverti, o vėliau pakeisti akis;
suraukti kaktą, kelias sekundes žiūrėti piktai, tuomet užmerkti akis ir atsipalaiduoti.