Kodėl mums reikia ilsėtis? Tai lemia žmogaus fiziologija. Pamenate režisieriaus Sydney’o Pollacko (Sidnio Polako) filmą „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“ Tik atgavęs jėgas žmogus gali visavertiškai gyventi. Poilsis – žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesas. Jis organizmui reikalingas po įtemptos veiklos, pavargus. Poilsis padeda greičiau atgauti jėgas, geriau dirbti, sveikti. Ilsintis, atsipalaiduojant atsikuria gyvybinės galios. Net ir didžiausi darbomanai pasiekia tokią ribą, kai organizmas atsisako paklusti savininkui ir reikalauja bent minimalaus poilsio, nes tik taip vėl galima būti darbingam, atsikratyti nuolatinių negalavimų, pagaliau pailginti gyvenimą. Medikai poilsį rekomenduoja kaip profilaktikos priemonę prieš kai kurias ligas. Kiekvienas amžiaus tarpsnis, skirtingas charakteris diktuoja kitokio poilsio poreikį, jo trukmę.
Poilsį suprantame ne tik kaip atostogas, šventes ar savaitgalius. Bene svarbiausia išmokti ilsėtis kasdien derinant darbo ir poilsio režimą. Tai yra pietų pertraukos ir trumpos papildomos pertraukėlės tarp darbų. Deja, šiame skubos amžiuje žmonės nebemoka atsipalaiduoti – išnaudoti laisvadienių, net ir sekmadienį namie buities rūpesčiai atima turiningo poilsio, mielo bendravimo su artimaisiais minutes. Juk ir Dešimtyje Dievo įsakymų teigiama: „Sekmadienį švęsk.“ Per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino. Po darbo savaitės organizmas tiesiog reikalauja poilsio. Tai biologinė reakcija į nuovargį, ir taip buvo visais laikais, visose kultūrose. Kasdienis ir savaitgalinis poilsis paprastai erdvinės išraiškos neturi, kelionė iš „nuovargio vietos“ į „poilsio vietą“ labai neilga. Pailsėti galima bet kur – tiek darbe, tiek ir specialiai tam skirtose vietose. Norint ilgiau atsipalaiduoti – geriausia išvykti kur nors kitur. Mat neįmanoma gerai pailsėti ilgai būnant vien namie. Vietos, aplinkos pakeitimas daro stebuklus. Ypač teigiamai veikia kelionė į gamtą, kaimą, kurortą.
Poilsio formos
Poilsis yra aktyvus ir pasyvus. Jo formas lemia ne tik materialinė padėtis, bet ir kultūros lygis, netgi mada. Prie poilsio priskiriamos įvairiausios pramogos, sportas, įdomių vietų lankymas, kelionės į egzotiškas šalis. Labai tolimos kelionės priimtinos toli gražu ne visiems, ir tai priklauso ne vien nuo finansinės padėties, tai dvasinis poreikis. Antra vertus, tai tampa mados dalyku. Tačiau ne visi pailsi aktyviai keliaudami po svečias šalis. Veikiau pajuntamas malonus nuovargis. Po tokių atostogų reikia poilsio nuo poilsio. Tačiau tai yra labai asmeniška: vieniems patinka aktyvus poilsis, kiti laimingi gulėdami po krūmu.
Idealu, jei galima kaitalioti aktyvų ir pasyvų ilsėjimąsi. Poilsis – ne tik išvyka į patrauklią vietą, tai kartu ir įvairumo paieška. Per atostogas neprivaloma išvykti toli, būtina tik iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, paįvairinti savo veiklą. Tai gali būti kelionė baidarėmis, atsidėjimas tapybai arba kitam maloniam pomėgiui, kuriam vis trūkdavo laiko.
Gyvybiškai būtina poilsio forma tiek aktyviems, tiek pasyviems žmonėms yra miegas. Atsižvelgiant į amžių ir individualius poreikius, jo vieniems reikia daugiau, kitiems mažiau, bet vidutiniškai trečdalį savo gyvenimo mes pramiegame.
Visaverčio gyvenimo vadovas. Aut. kolektyvas (leidykla „Alma littera“, 2012 m.)
