Alergija – vis dažnesnė šių dienų problema, galinti gerokai apkartinti kasdienybę. Nuo lengvo, vos juntamo diskomforto, pasireiškiančio retkarčiais čiauduliu ar niežtinčia oda, iki rimtų, pavojų gyvybei keliančių reakcijų – alergijos pasireiškimo būdai itin įvairūs ir gali paveikti įvairaus amžiaus žmones. Kaip atpažinti pirmuosius alergijos požymius, ką daryti norint palengvinti simptomus ir kada būtina kreiptis į specialistą – pasakoja gydytoja Elena Šukė.
Kokie yra dažniausi alergijos simptomai, kuriuos žmonės pastebi pavasarį ar vasarą, ir kaip juos atskirti nuo peršalimo požymių?
Patys dažniausi ir klasikiniai simptomai daugumai žmonių – tai sloga: bėganti, varvanti, tekanti nosis. Labai dažnai žmonės apibūdina alergijos sukeltą slogą kaip tekančią „lyg iš čiaupo“, tarsi vanduo. Rečiau pasireiškia nosies užgulimas, tačiau labiausiai vargina iš nosies tekantis sekretas. Taip pat dažnai kartu pastebimi tam tikri pojūčiai ir akims: niežėjimas, sausumas. Tai – patys dažniausi simptomai, veikiantys nosį ir akis.
Visgi susiduriame ir su atvejais, kai žmonėms niežti odą, nors jie nekeitė jokių naudojamų priemonių. Niežtėti gali veido ar rankų odą – tose vietose, kurios dažniausiai būna atidengtos ir gali turėti kontaktą su žiedadulkėmis.
Atskirti nuo peršalimo dažniausiai pavyksta patiems žmonėms po kelių dienų, nes virusinės infekcijos atveju mus visada lydi bendra prasta savijauta: jaučiamas silpnumas, „kaulų laužymas“, galvos skausmas, energijos stoka, tarsi bendras „sirgimo“ jausmas, kurį kiekvienas esame patyrę.
Alergijos atveju šių simptomų nėra – žmonės patys sako: „Jaučiuosi puikiai, nieko neskauda, jėgų yra, viskas gerai, bet nosis teka lyg iš čiaupo arba iš akių bėga ašaros.“
Iš tiesų pagrindinis skirtumas – bendra žmogaus savijauta. Alergijos atveju ji išlieka nepakitusi, - pasakoja gydytoja Elena Šukė.
Su kokiais dažniausiais alergenais susiduria žmonės Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ir kokių patarimų galėtumėte duoti, norint jų išvengti ar sumažinti kontaktą?
Kalbant konkrečiai apie sezoninius alergenus, tai, be abejo, pirmiausiai kalbame apie žiedadulkes – jos yra dažniausiai pasitaikantis alergenas pasaulyje. Taip pat prie pagrindinių alergenų priskiriami naminiai gyvūnai ir namų dulkių erkės. Šios trys grupės – žiedadulkės, gyvūnai ir erkės – yra pagrindinės, dėl kurių dažniausiai įtariame alergiją.
Žinoma, galima būti alergiškam ir kitiems dalykams – maisto produktams, cheminėms medžiagoms ir pan., tačiau tai pasitaiko rečiau. Kalbant apie sezoniškumą, ypač pavasarį, dažniausiai pasireiškia alergijos, kurias sukelia medžių, žolių ir gėlių žydėjimo metu pasklindančios žiedadulkės.
Pati dažniausia žiedadulkė, sukelianti alergiją ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – tai beržo žiedadulkė. Beržai ypač dažni mūsų geografinėje platumoje, todėl nenuostabu, kad būtent beržas yra dažniausias alergenas Lietuvoje. Taip pat nemažai žmonių yra alergiški alksniui, motiejukui, pelynui.
Kas kelia nerimą – tai vadinamosios kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jei žmogus yra alergiškas beržui (kas labai dažna), jis gali jausti simptomus ir nuo kitų kryžminių alergenų, nors tiems alergenams tiesioginė alergija nenustatyta. Tokie alergenai gali būti obuoliai, kriaušės, tam tikros gėlės. Atrodo, kad žmogus alergiškas tik beržui, bet realybėje jam simptomus gali sukelti ir obuoliai, kriaušės ar net riešutai – kartais žmogus negali valgyti šių produktų ar net būti šalia jų.
Taigi pats dažniausias alergenas – beržas.
Jau daug metų kalbama apie tai, kodėl daugėja alergijų. Ypač vyresnio amžiaus žmonės sako: „Mūsų laikais tokių alergijų nebuvo.“ Nuomonių ir hipotezių šiuo klausimu yra įvairių. Viena iš svarbiausių – gyvename labai užterštame pasaulyje: vartojame daug konservantų, cheminių medžiagų, kurių anksčiau nebuvo. Galbūt tai skatina alergijų plitimą, nors tai nėra nei patvirtinta, nei paneigta – tai tik viena iš idėjų.
Tačiau vienas dalykas yra tikrai įrodytas: per pastaruosius 100 metų alergija žiedadulkėms gerokai išaugo. Kodėl taip yra – atsakymo dar neturime. Tos pačios medžių žiedadulkės, kurios prieš 70 ar 100 metų sukeldavo reakcijas tik stipriai alergiškiems žmonėms, šiandien sukelia simptomus ir tiems, kurių alergija silpnesnė. Tai reiškia, kad didėja žmonių, kuriems pasireiškia alerginiai simptomai.
Mes akivaizdžiai tai matome ir klinikoje. Prieš 10 metų pacientai, kuriems reikėjo rimto gydymo, pavyzdžiui, alergenų terapijos, buvo gana reti. Tokius pacientus gydytojai prisimindavo. O šiandien tai tapo visiškai įprasta – vis dažniau žmonėms tenka taikyti rimtą alergijos gydymą, - dalinasi gydytoja Elena Šukė.
Kokios nereceptinės priemonės gali padėti palengvinti lengvus alergijos simptomus, tokius kaip sloga, čiaudulys ar niežulys? Kaip jas teisingai vartoti?
Visų pirma, svarbu suprasti, kad alergija – tai tam tikras „užsivedęs“ mechanizmas mūsų organizme. Kai kokia nors medžiaga patenka į mūsų kūną – įkvepiame ją, suvalgome ar prisiliečiame – įvyksta kontaktas, ir tada suveikia alergijos mechanizmas. Iš esmės tai yra neadekvati mūsų imuninės sistemos reakcija.
Mūsų imunitetas turėtų reaguoti ramiai į vieną paprastą žiedadulkę, tarsi tai nebūtų pavojinga. Tačiau vietoje to organizmas sureaguoja pernelyg stipriai, prasideda stipri uždegiminė reakcija, tarsi kovojant su rimta grėsme.
Todėl svarbiausia – išvis neleisti alergijai prasidėti. Kitaip tariant, alergijos prevencija yra kur kas veiksmingesnė ir paprastesnė nei bandymas suvaldyti jau prasidėjusį alerginį atsaką.
Kalbant konkrečiai apie pavasarines alergijas, pirmas žingsnis – vengti kontakto su žiedadulkėmis. Žinoma, lengva pasakyti „venkite“, bet realybėje tai ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, žiedadulkės gali būti nuneštos net iki 400 km, todėl beržo žiedadulkių tikrai neišvengsime.
Ką galima padaryti praktiškai?
Jeigu žinote, kad esate alergiškas konkrečioms žiedadulkėms (tai turėtumėte išsiaiškinti atlikę kraujo tyrimą), tuomet labai naudinga naudotis specialiomis programėlėmis. Yra puikus lietuvių sukurtas žiedadulkių stebėjimo programėlės pavyzdys (jų yra ir visame pasaulyje), kuris pagal jūsų buvimo vietą rodo žiedadulkių kiekį ore.
Ryte atsikėlę atsidarome programėlę – jei rodo, kad žiedadulkių kiekis yra 0, galima ramiai eiti į lauką be papildomų priemonių. Jei rodo aukščiausią, pavyzdžiui, 4 lygio kiekį, tuomet rekomenduojama išgerti vaistą nuo alergijos ir, einant į lauką, užsidėti kaukę. Taip galima užkirsti kelią alergijos mechanizmui, kad jis net neprasidėtų – tai yra pati svarbiausia prevencijos priemonė.
Jei visgi alerginė reakcija jau prasidėjo – nosis teka, akys ašaroja – šį mechanizmą suvaldyti tampa daug sunkiau. Nors vaistų nuo alergijos galima įsigyti be recepto, tačiau būtina/rekomenduojama visada pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausią vaistą. Kadangi senesnės kartos vaistai gali sukelti mieguistumą, priešingai nei naujos kartos vaistai – to poveikio neturi ir neslopina, tačiau palengvina alergijos simptomus.
Tačiau svarbu suprasti, kad jei alergijos mechanizmas jau įsijungė, nors vaistai ir padės, jų poveikis gali būti silpnesnis, nei būtų buvęs, jei jie būtų pavartoti iš anksto – prevenciškai. Todėl visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad vaistai būtų parinkti ir vartojami tinkamai.
Kada žmogui, patiriančiam alergijos simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją, o kada gali padėti vaistininkas?
Į gydytoją reikėtų kreiptis tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, vaikas – ypač mažas vaikas – patiria stiprius alergijos simptomus, kurie blogina jo gyvenimo kokybę. Jei yra sunkūs odos bėrimai, kurių priežastis neaiški, tikrai verta nueiti pas gydytoją ir atlikti tyrimus.
Suaugusiam žmogui taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei jis jau vartoja vaistus nuo alergijos (pasitaręs su vaistininku), bet simptomai vis tiek išlieka ir su jais nepavyksta susitvarkyti. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes kartais net elementarūs patarimai gali labai padėti.
Pavyzdžiui, pirmas žingsnis – atlikti alergijos tyrimą. Kai žinome, kam žmogus yra alergiškas, galime labai tiksliai pasakyti, kada jam bus blogiausia. Jei nustatome, kad alergija yra tam tikram augalui, galime informuoti, kad simptomai pasireikš nuo balandžio iki gegužės vidurio – būtent tuo metu, kai tas augalas žydi. O, tarkime, birželį, kai žydi kiti augalai, žmogui vaistų jau gali visai nebereikėti.
Taigi pirmiausiai rekomenduojama išsitirti alergenus – kad žinotume, kokiai medžiagai ar augalui esate alergiški. Šiandien galima atlikti itin tikslius molekulinius kraujo tyrimus dėl alergijų. Juos galima daryti bet kuriuo metu – nesvarbu, ar šiuo metu yra aktyvi alergija, ar ne. Jie bet kuriuo atveju parodys tikslų rezultatą.
Antra – jeigu nereceptiniai vaistai nepadeda ir alergijos simptomų nepavyksta suvaldyti, tai yra ženklas, kad reikia gydytojo pagalbos.
Trečia – kalbant ypač apie pavasarines žiedadulkes, jos gali „pakišti koją“ ir sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, nuolatinė sloga, kurią sukelia alergija, labai greitai gali komplikuotis į bakterinį sinusitą. Tai reiškia, kad prie jau paburkusios, užsikimšusios nosies, kurią sukėlė alergija, gali prisidėti bakterinė infekcija. Tokiu atveju ligos pradžia būna alerginė, bet gydymui jau gali prireikti ir antibiotikų.
Jei žmogus pastebi papildomus simptomus – bendrą silpnumą, galvos skausmą, pakilusią temperatūrą – ir jei būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta, ar alergija nesikomplikavo į infekciją.
Kokius papildomus patarimus galėtumėte duoti žmonėms, linkusiems į alergijas, norint pagerinti jų gyvenimo kokybę šiltuoju metų laiku?
-
Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusiplauti rankas, praplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti galimi alergenai.
-
Vengti atidarinėti langus, kad žiedadulkės nepatektų į namus.
-
Naudoti specialią programėlę (app), kuri stebi žiedadulkių koncentraciją, kad žinotumėte, kada lauke yra didesnė rizika.
-
Jei reikia, dėvėti respiratorius, ypač kai žiedadulkių koncentracija aukšta.
-
Namų aplinką galima apsaugoti nuo žiedadulkių naudojant specialius filtrus, kurie sumažina žiedadulkių patekimą į patalpas.
-
Nors namus reikia vėdinti, būtina užtikrinti, kad žiedadulkės nepatektų į vidų. Pagrindinis tikslas – vengti tiesioginio kontakto su žiedadulkėmis, nes jos dažniausiai būna lauke.
