Tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, svorio pokyčiai be aiškios priežasties ir padidėjęs irzlumas, gali būti ne tik intensyvaus gyvenimo padarinys. Šie organizmo ženklai gali pranešti apie hormonų pusiausvyros sutrikimus. Nesiimant reikiamų priemonių, galima išprovokuoti rimtas sveikatos problemas, pavyzdžiui, nutukimą, cukrinį diabetą ar net depresiją.
Daugeliui moterų žodis „hormonai“ asocijuojasi tik su lytiniais hormonais ir sudėtingu priešmenstruaciniu ar menopauzės laikotarpiu. Iš tiesų, hormonai daro įtaką daugeliui organizmo procesų: nuo medžiagų apykaitos, augimo ir reprodukcijos iki nuotaikos ar net intelektinių sugebėjimų. Dėl to tinkama jų pusiausvyra yra vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių.
Natūralūs hormonų svyravimai būdingi kiekvienam žmogui ir yra itin dažni tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, nėštumo, žindymo ar menopauzės metu. Vis dėlto šiandien hormonų disbalansą vis dažniau lemia kasdieniai įpročiai – per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas, griežtos dietos, netinkamas dienos režimas, miego trūkumas, ilgalaikis stresas ar didelis fizinis krūvis.
Net ir nedideli hormonų svyravimai gali turėti reikšmingą įtaką visam organizmui ir bendrai savijautai. Specialistai išskiria penkis pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kai kurie organizmo siunčiami signalai nebūtinai reiškia hormonų disbalansą, todėl visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus. Jei vaistų vartoti neprireikia, hormonų balansą galima subalansuoti keičiant gyvenimo būdą.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gamintis endorfinams (geros nuotaikos hormonams), kurie gali atkurti organizmo pusiausvyrą. Užtenka kasdien bent šiek tiek daugiau judėti, pavyzdžiui, pasivaikščioti, mankštintis ar rinktis laiptus vietoje lifto.
Subalansuota mityba yra viena svarbiausių hormonų pusiausvyros sąlygų. Sumažinus pridėtinio cukraus kiekį, pagerėja insulino veikla ir žarnyno mikrobiota. Jei norisi saldžiai, geriau rinktis vaisius ar juodąjį šokoladą. Žarnynui naudos duoda rauginti produktai (pvz., kefyras, rauginti kopūstai, natūralus jogurtas) ar probiotikai. Racioną verta papildyti ir geraisiais riebalais (pvz., riešutais, sėklomis, avokadais, kiaušiniais) bei baltymais (mėsa, pieno produktais, grūdinėmis kultūromis).
Selenas, magnis, jodas ir vitaminas D – svarbiausi elementai hormonų gamybai. Jie dalyvauja skydliaukės veikloje, reguliuoja estrogenų gamybą, padeda palaikyti nervų sistemą. Seleno gausu braziliškuose riešutuose, sardinėse, krevetėse, varškėje, magnio – moliūguose, ispaninio šalavijo sėklose, migdoluose, špinatuose, jodo – jūros dumbliuose, joduotoje druskoje, o geriausias vitamino D šaltinis yra riebi žuvis. Joje gausu ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda gaminti hormonus, atsakingus už kraujo krešėjimą, uždegimą ir reprodukciją. Jų taip pat yra austrėse, ikruose ir linų sėmenyse.
Jei su maistu sudėtinga gauti pakankamą reikalingų medžiagų kiekį, atlikus reikiamus kraujo tyrimus ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima papildomai vartoti maisto papildus.
Be būtiniausių vitaminų ir mineralų, naudos gali suteikti ir tam tikri augaliniai preparatai. Jie gali pagerinti endokrininių liaukų veiklą ir prisidėti prie hormonų pusiausvyros reguliavimo. Moterų lytiniams hormonams teigiamą poveikį gali turėti skaistminiai ar nakvišos. Taip pat verta atkreipti dėmesį į adaptogenus, kurie padeda organizmui prisitaikyti prie streso. Vienas jų – ašvaganda, kuri siejama su skydliaukės ir lytinių hormonų balanso palaikymu.
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kurie galės parinkti tinkamiausią priemonę.
Anot specialistų, ne ką mažiau svarbu rūpintis psichologine savijauta. Reguliarus poilsis, meditacija, gilus kvėpavimas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti kortizolio (streso hormono) gamybą organizme.
