Kai atakuoja peršalimas ir gripas

Kaip užsikrečiame?

Atvėsus orams, dažniau pasitaiko peršalimo ligų atvejų, nors pats šaltis tiesiogiai jų nesukelia. Vėsesnė temperatūra sudaro palankias sąlygas virusams plisti ir sausina nosies gleivinę, todėl ji tampa mažiau atspari infekcijai. Virusus dažniausiai platina jau užsikrėtęs žmogus (kosėdamas, čiaudėdamas ar net tiesiog kalbėdamas). Nusėdę ant įvairių paviršių, virusai lengvai patenka į organizmą, kai rankomis paliečiama nosis, lūpos ar akys. Infekcijai palankias sąlygas dar labiau sustiprina rūkymas, nuovargis, lėtinės ligos, perkaitimas, netinkama mityba, stresas, oro tarša ir nusilpusi imuninė sistema.

Peršalimas ar gripas?

Užsikrėtus ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, paprastai pradeda perštėti gerklę, vėliau užgula nosį, atsiranda sausas kosulys, gali pakilti temperatūra ir krėsti šaltis. Po 1–2 dienų pradeda varvėti skystos išskyros iš nosies, atsiranda produktyvus kosulys. Tinkamai gydantis, peršalimo simptomai dažniausiai praeina per savaitę, nors kosulys gali užsitęsti ilgiau.

Dėl panašių simptomų peršalimas neretai supainiojamas su gripu, tačiau pastarasis išsiskiria gerokai sunkesne ligos eiga ir didesne komplikacijų rizika. Gripo metu dažniausiai pasireiškia:

• staiga pakilusi aukšta temperatūra ir šaltkrėtis;
• stiprus galvos skausmas;
• raumenų ir kaulų skausmai, „laužymo“ jausmas;
• didelis nuovargis ir silpnumas;
• sausas kosulys;
• akių ašarojimas;
• sloga ir čiaudulys.

Tokie simptomai, kaip stiprus raumenų skausmas ar ryškus silpnumas, paprastam peršalimui nebūdingi, todėl tai gali būti ženklas, jog susirgote gripu.

Gydymas

Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, taikomos tik simptominės priemonės, padedančios sumažinti ligos simptomus ir pagerinti savijautą, kol organizmas pats susidoroja su infekcija. Nosies paburkimą gali mažinti specialūs nosies lašai, purškalai ar sisteminio poveikio preparatai, kurių sudėtyje yra tokių veikliųjų medžiagų, kaip pseudoefedrinas ar fenilefrinas. Gerklės perštėjimui lengvinti tinka vietinio poveikio purškalai, čiulpiamosios pastilės, burnos skalavimas druskos tirpalu arba vaistažolių (medetkų, ramunėlių) nuoviras.

Jeigu pasireiškia kosulys, svarbu atskirti jo tipą:

• Jei kosulys produktyvus (su gausesniais, gleivingais skrepliais), rekomenduojama vartoti atsikosėjimą gerinančius preparatus, kurie skystina gleives ir skatina jų pasišalinimą.
• Jei kosulys sausas ir dirginantis, gali būti skiriami kosulį slopinantys preparatai, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano, kodeino ar okseladino.

Prieš įsigydami ar vartodami vaistus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Taip pat rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, ypač čiobrelių, liepžiedžių, aviečių arbatos. Pakilusi kūno temperatūra ne visada reikalauja mažinimo, nes ji yra apsauginė organizmo reakcija, skatinanti kovoti su infekcija. Temperatūra iki  38 °C dažniausiai nėra pavojinga ir jos mažinti nebūtina. Vidutinė (38–39 °C) ar aukšta (39–41 °C) temperatūra gali būti reguliuojama pagal savijautą ir gydytojo rekomendacijas. Susirgus, svarbiausia – pailsėti, likti namuose ir leisti organizmui atsigauti.

Prevencija

Nuo peršalimo ar gripo geriausiai saugo stipri imuninė sistema. Pagrindiniai būdai ją sustiprinti yra:

• Tinkama mityba. Kasdien rinkitės įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame būtų daržovių, vaisių, grūdintų produktų ir sveikųjų riebalų. Imunitetą stiprina antioksidantai, o vienas stipriausių – vitaminas C (askorbo rūgštis), kurio yra citrusiniuose vaisiuose, brokoliuose, melionuose. Vitaminas aktyvina leukocitus, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Rūkantiesiems vitamino C reikia daugiau, nes šis įprotis greičiau išeikvoja jo atsargas. Taip pat svarbus ir vitaminas E, kurio yra migdoluose, avokaduose, bulvėse. Imuninės sistemos veiklą skatina ir beta karotinas, kurio yra morkose, manguose, paprikose, pomidoruose ir tamsiai žalios spalvos daržovėse.
• Kokybiškas poilsis ir fizinis aktyvumas. Tinkamas miego režimas padeda organizmui atsinaujinti ir aktyvuoti apsaugines organizmo funkcijas, o reguliarus judėjimas (vaikščiojimas, mankšta, plaukimas ir t. t.) gerina bendrą sveikatą bei atsparumą infekcijoms.
• Streso valdymas. Teigiamos mintys, gebėjimas atsipalaiduoti, emocinės pusiausvyros palaikymas taip pat prisideda prie imuninės sistemos veiklos.
• Higiena. Tinkamas rankų plovimas, kontakto vengimas su sergančiaisiais ir atsargumas lankantis žmonių gausiai lankomose vietose mažina užsikrėtimo riziką.

Stiprindami apsaugines organizmo funkcijas sveika mityba, aktyviu gyvenimo būdu ir tinkama higiena, galite reikšmingai sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis ar gripu.