Kas yra alergija? Priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Alergija – tai ne tik nemalonus sveikatos sutrikimas, bet ir rimtas iššūkis kasdieniam gyvenimui. Nuolatinis čiaudulys, akių niežėjimas ir kiti alergijos simptomai gali trikdyti darbą, poilsį ar net miegą. Dėl šių simptomų tenka dažnai keisti planus ar vengti tam tikros aplinkos ir maisto produktų. Visa tai gali paveikti gyvenimo kokybę ir emocinę savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra alergija, kokie jos tipai ir simptomai bei kada kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Kas yra alergija ir kaip ji atsiranda?

Alergija – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikras, iš esmės nepavojingas, medžiagas, vadinamas alergenais. Stengdamasi apsaugoti organizmą, alergiškų žmonių imuninė sistema gamina antikūnus, dėl kurių pradeda jautrėti organizmas. Kai šis vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, imuninė sistema aktyvuojasi ir išskiria įvairius uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas. Šie mediatoriai reaguoja su tam tikromis organizmo ląstelėmis, kurios išskiria chemines medžiagas į kraują kovai su alergenu. Cheminėms medžiagoms patekus į kraują, prasideda įvairios alerginės reakcijos.

Alergija gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, o jos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai:

• genetinis polinkis;
• pakitusi imuninės sistemos veikla;
• aplinkos užterštumas;
• per didelis kontaktas su tam tikrais dirgikliais;
• žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimai.

Kartais alergijos simptomai gali pasireikšti vaikystėje, o kartais – vyresniame amžiuje. Manoma, kad svarbios yra ankstyvojo vaikystės laikotarpio sąlygos, t. y., maitinimas krūtimi, kontaktas su gyvūnais, infekcijos ir kt. Tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai, pavyzdžiui, gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos atsiradimo riziką.

Dažniausi alergenai ir jų poveikis organizmui

Daugelis alergenų aplinkoje yra visiškai nekenksmingi, tačiau jautriems asmenims jie gali sukelti įvairius nemalonius ar net pavojingus simptomus. Dažniausiai alergenai skirstomi į kelias pagrindines grupes:

• žiedadulkės – medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės yra pagrindiniai sezoninės alergijos (šienligės) sukėlėjai;
• dulkių erkutės – mikroskopiniai organizmai, gyvenantys čiužiniuose, kilimuose, minkštuose balduose ir patalynėje;
• pelėsiai – grybelinės kilmės organizmai, augantys drėgnose patalpose, kurių sporos lengvai pasklinda ore;
• gyvūnų pleiskanos – smulkios odos, seilių ar šlapimo dalelės, atsirandančios nuo šunų, kačių ar kitų naminių gyvūnų;
• maisto produktai – tam tikros medžiagos maiste, dažniausiai baltymai, kurios kai kurių žmonių organizmą veikia kaip alergenai (pvz., riešutai, kiaušiniai, pienas);
• vaistiniai preparatai – kai kurie vaistai, ypač antibiotikai ir skausmą malšinantys, gali sukelti netikėtą imuninį atsaką;
• vabzdžių įgėlimai – medžiagos, patenkančios į organizmą po vabzdžių įgėlimo, ypač bičių, vapsvų ar širšių;
• lateksas ir nikelis – natūralus kaučiukas, naudojamas medicinos priemonėse ir buityje, jautriems asmenims gali tapti stipriu alergenu.

Visų šių alergenų poveikis organizmui priklauso nuo individualios situacijos. Vieniems pakanka minimalaus kontakto, kad pasireikštų alergijos simptomai, o kitiems – reakcija išsivysto tik susidūrus su didesniu alergeno kiekiu. Imuninės sistemos atsakas į alergenus gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, nosies paburkimu, odos bėrimu, virškinamojo trakto sutrikimu ir kt.

Alergijos simptomai: kaip atpažinti?

Alergijos simptomai gali būti lengvi, vidutiniai arba sunkūs, pasireikšti iš karto arba tik po tam tikro laiko. Alergenai įprastai pažeidžia kvėpavimo takų, odos, virškinimo ir akių sritis.

• Kvėpavimo takų simptomai dažniausiai pasireiškia įkvėpus alergenų, pavyzdžiui, žiedadulkių, dulkių erkučių ar gyvūnų pleiskanų. Tipiški požymiai – čiaudulys, nosies užgulimas, varvanti nosis, kosulys, dusulys ar švokštimas. Ilgalaikės reakcijos gali lemti bronchinės astmos paūmėjimą.
• Odos simptomai dažniausiai pasitaiko esant kontaktinėms arba maisto alergijoms. Šiuo atveju gali pasireikšti bėrimai, dilgėlinė, niežulys, odos paraudimas ar patinimas. Lėtiniais atvejais atsiranda atopinis dermatitas ar į egzemą panašūs pažeidimai.
• Virškinimo sistemos simptomai būdingi maisto alergijoms. Jie apima pykinimą, pilvo skausmus ar pūtimą, viduriavimą, vėmimą. Sunkesniais atvejais gali būti virškinamojo trakto gleivinės tinimas ar sutrikusi maistinių medžiagų įsisavinimo funkcija.
• Akių simptomai pasireiškia paraudimu, ašarojimu, niežuliu ir jautrumu šviesai. Šie alergijos simptomai kyla dėl ore sklandančių alergenų, tokių kaip žiedadulkės ar dulkės.

Sunkios alergijos gali sukelti anafilaksiją. Tai gyvybei pavojinga, greitai progresuojanti sisteminė alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose. Dažniausi anafilaksinės reakcijos simptomai – kūno bėrimas ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas.

Skirtingi alergijų tipai: odos, maisto, sezoninė

Alergija gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kokio tipo alergenai sukelia imuninės sistemos reakciją. Dažniausiai alergijos skirstomos į 3 pagrindinius tipus:

1. odos alergija – įprastai pasireiškia kontaktiniu dermatitu, dilgėline arba atopiniu dermatitu. Ji atsiranda tada, kai oda tiesiogiai sąveikauja su alergenu. Tai gali būti kosmetika, metalai, lateksas ar buitinė chemija, pavyzdžiui, skalbimo priemonės;
2. alergija maistui – išsivysto, kai organizmas reaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Vieni dažniausių alergenų – gyvulinės kilmės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, soja, kviečiai, žuvis ir vėžiagyviai. Simptomai gali paveikti virškinimo sistemą, odą, kvėpavimo takus arba sukelti sisteminę reakciją (anafilaksiją). Alergija maistui dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali atsirasti ir suaugus;
3. sezoninė alergija (šienligė) – įprastai atsiranda dėl ore sklandančių žiedadulkių. Šienligė dažniausiai pasireiškia pavasario ir vasaros sezonais. Ją taip pat gali išprovokuoti dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnų pleiskanos.

Kiekvienas tipas gali pasireikšti skirtingais požymiais, kurių gali būti ne vienas. Tik tinkamai įvertinus simptomus, galima parinkti tinkamiausią gydymo ir prevencijos planą.

Kaip gydoma alergija ir kada kreiptis į gydytoją?

Alergijos gydymas priklauso nuo jos tipo, simptomų sunkumo ir individualios paciento būklės. Nors visiškai išgydyti alergijos dažniausiai nepavyksta, daugeliu atveju ją galima efektyviai kontroliuoti ir sumažinti jos simptomus. Pirmas ir svarbiausias žingsnis – alergeno nustatymas ir, jei įmanoma, jo vengimas. Lengvesniais atvejais simptomams palengvinti gali būti veiksmingi nereceptiniai preparatai, pavyzdžiui, nosies purškalai ar akių lašai nuo alergijos.

Sunkesnėms ar nuolat pasikartojančioms alergijos formoms gali būti reikalingas gydytojo alergologo ar šeimos gydytojo įvertinimas. Specialistai atlieka alerginius tyrimus, pavyzdžiui, odos dūrio testus ar kraujo, antikūnams nustatyti ir parenka individualų gydymo planą. Kai kuriais atvejais taikoma specifinė alergenų imunoterapija. Tai ilgalaikis gydymo būdas, mažinantis organizmo jautrumą konkrečiam alergenui ir galintis gerokai pagerinti paciento būklę.

Jeigu simptomai pasireiškia dažnai, ilgai nepraeina, trukdo miegui ar darbui, o vaistai nuo alergijos nėra veiksmingi, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas, tinkamai įvertinęs paciento būklę, galės nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą, kuris leis gyventi visavertį gyvenimą.

Ką verta žinoti apie alergijas vaikams

Alergija maistui, žiedadulkėms ar buitinės chemijos priemonėms gali pasireikšti ir vaikams tiek ankstyvame, tiek vyresniame amžiuje. Kūdikiams gana dažnai pasireiškia egzema, alerginis kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Visų jų simptomai pasireiškia per odą, todėl įprastai atsiranda raudoni niežtintys bėrimai. Paauglystėje gali išsivystyti šienligė, alerginė astma ir atsirasti nauja alergija maistui.

Kadangi vaikų imuninė sistema tik formuojasi, jos atsakas į alergenus gali būti stipresnis, netikėtas ir labiau kintantis. Dėl to tėvai turėtų atidžiai stebėti, fiksuoti simptomus ir vengti savarankiško gydymo. Nereceptiniai preparatai, pavyzdžiui, vaistai nuo alerginės slogos, turėtų būti naudojami tik gydytojui rekomendavus. Taip pat būtina pranešti vaiko lankomam darželiui ar mokyklai apie vaiko alergiją ir nurodyti, kaip tinkamai elgtis atsiradus simptomams.