Makšties uždegimas – tai dažna moterų sveikatos problema, kuri gali pasitaikyti visose amžiaus grupėse. Ši būklė yra itin nemaloni, o ją gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, bakterijos, grybeliai, virusai ar net cheminės medžiagos. Viena iš dažniausių formų – bakterinė vaginozė, pasireiškianti pakitusiomis išskyromis ir nemaloniu kvapu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius uždegimo simptomus ir pasidalinsime patarimais, kurie leis išvengti galimų komplikacijų bei atkurti makšties mikrofloros pusiausvyrą.
Kiekvienai moteriai, patiriančiai uždegimo simptomus, kyla diskomfortas ir nemalonios mintys. Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė iš patirties žino, kad nors nei viena moteris neturėtų gėdytis šios ligos, beveik visos gėdijasi, ypač su tuo susidūrusios pirmą kartą.
Kadangi uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai, išskiriamos kelios pagrindinės jo formos:
Bakterinė vaginozė – viena dažniausių formų, kuri išsivysto pakitus makšties mikrofloros pusiausvyrai, kai sumažėja gerųjų bakterijų ir padaugėja „blogųjų“. Kandidozė dažniausiai sukeliama Candida albicans mieliagrybių ir pasireiškia dėl imuniteto susilpnėjimo, antibiotikų vartojimo ar hormoninių pokyčių. Trichomonozę sukelia vienaląstis parazitas, kuris dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu.
Be šių pagrindinių formų, dar gali pasireikšti atrofinis vaginitas, kuris gali atsirasti po menopauzės dėl sumažėjusio estrogenų kiekio, kai makšties gleivinė tampa sausa, plona ir jautri. Taip pat išskiriamas ir neinfekcinis vaginitas, kuris gali atsirasti vartojant netinkančias higienos priemones, kvapnius įklotus, spermicidus ar per dažnai prausiantis.
Simptomai priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė uždegimo priežastis. Nors kai kurie požymiai gali būti labai panašūs, kiekviena forma turi savitų ypatumų, kuriuos svarbu atpažinti norint įsigyti tinkamiausius moters lytinei sveikatai skirtus vaistinius preparatus.
Taigi vieni dažniausių simptomų – nemalonus kvapas ir neįprastos konsistencijos bei spalvos išskyros iš makšties. Nors kai kurios moterys viliasi, kad simptomai praeis savaime, negydomas makšties uždegimas gali išplisti ir sukelti šlapimo takų, gimdos, kiaušidžių ar mažojo dubens infekcijas. Tai ypač aktualu bakterinės vaginozės ar trichomonozės atvejais, kurios, jeigu būna negydomos, gali padidinti riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis.
Grįžtant prie populiariausių makšties uždegimą sukeliančių ligų – kandidozės ir bakterinės vaginozės, galima pastebėti, kad sveika makšties mikroflora gali atsistatyti ir be gydymo antibiotikais ar kitais antimikrobiniais vaistais. Sustiprinus imuninę sistemą, sureguliavus mitybą bei gyvenimo būdą ir sumažinus kitus rizikos faktorius, galima sulaukti gerų rezultatų, tačiau ne per vieną dieną.
Esant poreikiui, namuose galima vartoti nereceptinius preparatus, pavyzdžiui, makšties mikroflorą palaikančias priemones (žvakutes ar kapsules su laktobacilomis), priešgrybelinius ar antiseptinius gelius, skirtus lengvam niežėjimui ar diskomfortui malšinti. Tokie nereceptiniai vaistai leidžia atkurti natūralų makšties pH ir mikrobiologinę pusiausvyrą.
Žinoma, dažnas įvairių antibiotikų ir antimikrobinių vaistų vartojimas ugdo mikroorganizmų atsparumą gydymui, todėl labai svarbu moterims, kurioms kartojasi kandidozė ar bakterinė vaginozė, pasitarti su gydytoju dėl papildomų priemonių, kurių jos galėtų imtis siekdamos sumažinti pasikartojimų riziką.
Gydytoja ginekologė pastebi, kad vasarą kaitinimasis saulėje, maudynės, maistas ar gėrimai, turintys daug cukraus, labai prisideda prie kandidozės vystymosi, kuriai dažnai „kompaniją palaiko“ ir herpis. Šis nemalonus ligų duetas vasarą diagnozuojamas ypač dažnai, todėl verta stebėti organizmo pokyčius visais metų laikais.
Du trečdaliai moterų bent kartą gyvenime patiria makšties uždegimą ir jo sukeliamus simptomus. Daugelis jų bando gydytis pačios. Internete galima rasti daug informacijos apie skirtingus požymius, pagal kuriuos neva galima būtų nustatyti tikslesnę diagnozę: bakterinę vaginozę, kandidozę ir kitą. Tačiau tik iki 30 % atvejų spėjama diagnozė, be pacientės apžiūros ir tyrimų, – teisinga.
Dažnai pasitaiko mišrios infekcijos, kurių simptomai gali suklaidinti. Todėl visos moterys, ypač pirmą kartą susidūrusios su neįprastais pojūčiais lytiniuose organuose ir pagausėjusiomis, pakitusiomis išskyromis, turėtų nedelsdamos kreiptis į ginekologą.
Diagnozės metu pirmiausiai atliekama ginekologinė apžiūra ir įvertinama makšties gleivinės būklė, išskyros ir galimi uždegimo požymiai. Dažnai atliekama makšties tepinėlio mikroskopija, leidžianti tiesiogiai pamatyti bakterijas, grybus ar pirmuonis. Esant reikalui, gali būti tiriami bakteriologiniai pasėliai, leidžiantys identifikuoti sukėlėją ir parinkti tinkamą gydymą.
Kasdienė intymi higiena yra svarbus veiksnys, norint užkirsti kelią makšties uždegimams. Tinkamai prižiūrima intymi zona užtikrina natūralų mikrofloros balansą ir sumažina infekcijų atsiradimo riziką.
Svarbiausia – nuolat stebėti savo organizmo pokyčius ir neignoruoti net ir nedidelių diskomforto ženklų. Tokie pokyčiai, kaip pakitusios išskyros, niežėjimas, deginimas ar nemalonus kvapas iš makšties, gali būti pirmieji uždegimo ženklai. Kuo anksčiau imsitės gydymo priemonių, tuo lengvesnis bus gydymas ir mažesnė komplikacijų riziką.
Eurovaistine.lt asortimente esantys nereceptiniai vaistai nuo makšties uždegimo gali sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui. Internetinėje vaistinėje galite įsigyti makšties žvakučių ar kapsulių su laktobacilomis, kurios atkurs sveiką bakterijų balansą, ypač po antibiotikų vartojimo.
Priešgrybeliniai ar antiseptiniai geliai gali būti naudojami lengviems grybelinio ar bakterinio pobūdžio simptomams malšinti – niežėjimui, perštėjimui ar nemaloniems kvapams mažinti. Esant sausumui ar sudirginimui, tinka drėkinantys ir gleivinę raminantys intymūs geliai.
Taip pat svarbu prisiminti, kad makšties uždegimas kartais gali paveikti ir šlapimo sistemą, ypač jei pasireiškia deginimo jausmas šlapinantis ar dažnas noras šlapintis. Tokiais atvejais gali prireikti šlapimo sistemai skirtų preparatų, kurie palaiko šlapimo takų funkciją, turi diuretinių ar bakterijų dauginimąsi slopinančių savybių. Žinoma, visais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
