
Pavasaris – vienas gražiausių metų laikų, kai pievos pasipuošia spalvingais žiedais, o medžiai sužaliuoja švelnia lapija. Tačiau tiems, kuriuos vargina alergija žiedadulkėms, šis metas tampa išbandymu. Vietoj džiaugsmo jie susiduria su nuolatine sloga, ašarojančiomis akimis, čiauduliu ir kitais nemaloniais simptomais. Pastaraisiais metais alergiškų žmonių skaičius sparčiai auga. Tai lemia oro tarša, netinkama mityba ir susilpnėjusi imuninė sistema. Remiantis tarptautinių sveikatos organizacijų prognozėmis, jau po keliolikos metų alergijos gali tapti vienu iš dažniausių sveikatos sutrikimų, paliesiančių didelę dalį pasaulio gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl pavasarinės alergijos tampa vis dažnesnės, kokie jų simptomai ir kaip jų išvengti.
Alergija atsiranda tada, kai žmogaus imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus). Daugumai žmonių jos nėra pavojingos, tačiau jautresniems asmenims sukelia nepageidaujamą organizmo atsaką. Pirmą kartą patekus alergenui, imuninė sistema per 2–21 dieną pradeda gaminti specifinius antikūnus (imunoglobulinus). Jei tas pats alergenas į organizmą patenka pakartotinai, o antikūnų jau yra susidarę pakankamai, alerginė reakcija įvyksta per kelias minutes, valandas, pasireiškianti įvairiais nemaloniais simptomais.
Dažniausi alerginės reakcijos požymiai – sloga, čiaudulys, nosies niežulys, paburkimas, sumažėjusi uoslė. Taip pat gali pasireikšti akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar gerklės kutenimas. Kai kuriems žmonėms kartu su alergija pasireiškia ir odos bėrimai veido ar kaklo srityje.
Negydoma alergija gali komplikuotis sinusitu, konjunktyvitu ar net bronchine astma. Sunkesniais atvejais galimos pavojingos reakcijos, tokios kaip dusulys, širdies plakimo padažnėjimas, sąmonės praradimas, o itin retai – ir gyvybei grėsminga būklė. Tad atsiradus įtartiniems simptomams, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma yra šienligė, t. y. sezoninis alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas), kuris dažnai pasireiškia kartu su akių junginės uždegimu. Šiuo metų laiku taip pat gali paūmėti alerginė sloga, sezoninis konjunktyvitas ar net bronchinė astma. Šios būklės itin dažnos, kai ore padaugėja įvairių augalų žiedadulkių.
Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių. Pagal tai, kokios žiedadulkės dažniausiai sukelia alergines reakcijas, augalai skirstomi į tris pagrindines grupes:
Sergantiesiems alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, svarbiausia – kiek įmanoma vengti kontakto su jomis. Tai laikoma veiksmingiausia alergijos prevencijos priemone. Rekomenduojama laikytis šių patarimų:
Būdai, palengvinantys alergiją, priklauso nuo to, kokie simptomai vargina. Esant akių dirginimui, galima lašinti dirbtines ašaras. Nosies ertmę patartina praplauti jūros vandeniu, nes taip pašalinamos susikaupusios žiedadulkės. Vaistiniai preparatai gali būti vartojami vietiškai (nosies purškalai, akių lašai, inhaliatoriai) arba tablečių pavidalu.
Net jei alergija kartojasi kiekvieną pavasarį, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją. Itin svarbu kreiptis tuomet, kai alergijos simptomai pasireiškia pirmą kartą arba jei šiemet jie yra stipresni nei įprastai. Gydytojas gali paskirti tyrimus arba nukreipti pas alergologą klinikinį imunologą.