Nemaža dalis moterų pagimdžiusios keletą dienų jaučiasi išsekusios, įsitempusios, yra jautresnės nei paprastai, verksmingos ar liūdnos. Tokia savijauta yra visiškai normali ir būdinga daugeliui. Vis dėlto kai kurioms mamoms tokie jausmai nepraeina savaime, o užsitęsia ir galiausiai pradeda kelti grėsmę tiek pačios moters, tiek jos vaiko gerovei. Amerikos psichologų asociacija nurodo štai tokius depresijos po gimdymo požymius:
• nebedomina ir nebeteikia malonumo anksčiau buvusi mėgstama veikla;
• visą arba beveik visą laiką nerimaujate arba ištinka staigūs panikos priepuoliai. Esate suirzusi, pikta arba jūsų nuotaika labai dažnai keičiasi;
• slegia liūdesys, užklumpa ilgi nesuvaldomo verksmo priepuoliai;
• jaučiatės bevertė ir dėl visko kaltinate save;
• kankina neramios, gąsdinančios, „bėgančios“ mintys;
• sutrinka apetitas. Pradedate valgyti kur kas mažiau arba gerokai daugiau, nei esate įpratusi;
• jaučiate, kad esate ne itin gera motina;
• bijote būti palikta viena su kūdikiu;
• net ir esant galimybei negalite užmigti, išsimiegoti ar atsikelti;
• nebesidomite savo kūdikiu, šeima ir draugais;
• darosi sunku susikaupti, atsiminti svarbias detales arba priimti sprendimus;
• kyla minčių ką nors sau pasidaryti arba pakenkti kūdikiui.
Manoma, kad nuo depresijos po gimdymo kenčia maždaug viena iš septynių moterų. Todėl jei jaučiate, kad išvardyti sunkumai jus kankina ilgiau nei dvi savaites, apie savo savijautą vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Depresiją po gimdymo kenčiančios moterys neretai teigia, kad pirmuosius jos požymius pajuto besilaukdamos, todėl svarbu į savijautos pasikeitimus atkreipti dėmesį kuo anksčiau. Taip bus daugiau galimybių užkirsti kelią didesniems sunkumams jau susilaukus kūdikio.
Jei vaikelio jau susilaukėte ir net praėjus kelioms savaitėms nuo gimdymo jūsų savijauta negerėja, vertėtų pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Be profesionalo pagalbos, nemažai galite nuveikti ir pačios. Siekdamos geriau sau padėti stenkitės neužsidaryti savyje ir apie patiriamus sunkumus pasikalbėkite su savo partneriu, tėvais ar draugais. Patikimu žmogumi gali tapti ir psichologas. Su juo galėtumėte drąsiai aptarti savo gyvenime įvykusius pokyčius. Pagelbėti gali ir kitos panašių sunkumų išgyvenusios mamos. Užsienyje populiarios savitarpio pagalbos grupės Lietuvoje kol kas žengia tik pirmuosius žingsnius. Pasidalyti patirtimi galima ir populiariuose tėvų forumuose.
Kodėl apima depresija po gimdymo
Visuomenės psichikos sveikatos centro duomenimis, depresijai po gimdymo rastis turi įtakos:
• hormonų pusiausvyros pokyčiai;
• skausmingas, ilgai trukęs arba labai greitai įvykęs priešlaikinis gimdymas;
• ankstesnė depresija;
• įtampa dėl naujagimio priežiūros;
• nuolatinis nuovargis ir nemiga;
• įtampa dėl darbo, būsto;
• konfliktai šeimoje;
• nevisavertė mityba ir vitamino B trūkumas;
• mažas artimųjų palaikymas.
Savaime suprantama, ne visų šių rizikos veiksnių galima išvengti, tačiau kai kuriuos iš tiesų įmanoma valdyti. Matyti, kad vaikelio susilaukusios moters gerovei ypač svarbūs artimieji, jų palaikymas ir parama, taip pat pagalba buityje. Vyro supratingumas ir pagalba prižiūrint kūdikį ne ką mažiau svarbūs, todėl apie šeimos laukiančius pokyčius gali būti pravartu pasikalbėti dar iki gimdymo.
Kaip padėti depresija po gimdymo sergančiai mamai
Su depresija po gimdymo kovojančiai mamai būtų svarbu turėti patikimų žmonių, kurie galėtų pagelbėti prižiūrint kūdikį. Tada mama rastų šiek tiek laiko sau. Nesijaudinkite, jei reikės paprašyti artimųjų ar draugų pagalbos. Šiuo metu jums būtina rūpintis savo sveikata gaunant kuo daugiau poilsio. Moterys dažnai stengiasi būti tobulos mamos savo mažyliams, tačiau tobulumo siekimas ilgainiui neretai pradeda slėgti. Todėl pasistenkite realistiškai įvertinti savo galimybes.
Deja, kartais, nepaisant savo pastangų ir artimųjų paramos, depresija po gimdymo taip prislegia, kad nejučia gali kilti minčių apie norą nusižudyti arba nuskriausti savo kūdikį. Jei jaučiate, kad šiuo metu jums labai sunku, ir galvojate, jog galite pakenkti vaikui, paguldykite kūdikį į saugią vietą, pavyzdžiui, lovelę, ir skambinkite artimiesiems ar draugams. Trumpalaikę paramą gali suteikti ir emocinės paramos telefonu tarnybų konsultantai.
Pasitikrinkite
Perskaitykite išvardytus požymius ir pažymėkite tuos, kurie jus vargina.
1. Silpnumas, jėgų trūkumas
2. Blogas miegas
3. Nėra nuotaikos
4. Nėra apetito
5. Sumažėjęs darbingumas
6. Sumažėję interesai
7. Dirglumas, irzlumas
8. Niekas neteikia malonumo
9. Bloga savijauta rytais
10. Nerimas, baimė
11. Svorio mažėjimas
12. Nusibodo gyventi
13. Nėra noro ką nors daryti
14. Širdies plakimas
15. Įtampos jausmas
16. Galvos skausmas
17. „Šokinėjantys“ skausmai
18. Padidėjęs jautrumas
19. Sunku susikaupti, nėra dėmesio
20. Beprasmiškumo, nevilties jausmas
21. Užmaršumas, pablogėjusi atmintis
22. Kaltės jausmas
23. Širdies, krūtinės skausmas, diegliai
24. Mieguistumas
25. Mąstymo ir judesių sulėtėjimas
26. Verksmingumas
27. Nepasitikėjimas, savęs nuvertinimas
28. Gulėjimas, nesikėlimas
29. Skrandžio skausmai
30. Galvos svaigimas
Suskaičiuokite jums tinkamus požymius. Jie turi varginti beveik kas dieną per pastarąjį mėnesį.
Jeigu jus vargina 16–30 čia išvardytų požymių, būtina rimtai apsvarstyti gydymą vaistais. Patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją arba psichiatrą.
Įdomu!
Naujas mokslinis tyrimas patvirtina, kad pinigai ir patogus gyvenimas nebūtinai apsaugo nuo depresijos. Evelyn Bromet (Evelina Bromet) ir kolegos palygino depresijos paplitimą dešimtyje išsivysčiusių ir aštuoniose ne itin pasiturinčiose šalyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad per gyvenimą depresija užklumpa maždaug 14,6 procento išsivysčiusių šalių gyventojų ir apie 11,1 procento nepasiturinčiųjų. Didžiausi depresijos rodikliai buvo nustatyti Prancūzijoje, Olandijoje, Naujojoje Zelandijoje ir JAV. Čia patiriančiųjų depresiją skaičius viršijo 18 procentų. O štai Indijoje, Kinijoje, Meksikoje ir Pietų Afrikoje gyventojai pasirodė esą mažiausiai prislėgti. Tyrėjai tokius rezultatus aiškina taip: išsivysčiusiose šalyse gyventojus dažniau slegia didesnė kasdienė įtampa. Jie taip pat mažiau puoselėja šeimos, bendruomenės ryšius, o įvairūs ankstesni tyrimai parodė, kad bendravimas yra svarbus apsauginis veiksnys nuo daugelio ligų, taip pat ir depresijos.
Tam tikrų skirtumų išryškėjo ir atsižvelgus į sergančiųjų amžių. Pasirodo, išsivysčiusiose šalyse per pastaruosius 12 mėnesių jaunesni žmonės patyrė daugiau depresijos požymių, o skurdesnėse šalyse nuo šios ligos kentėjo daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Taigi gyvendami išsivysčiusioje šalyje sendami žmonės tampa laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, o skurdžiose šalyse priešingai. Abiejose šalių grupėse depresija labiausiai siejosi su neseniai patirtomis skyrybomis arba partnerio netektimi.
