Ar reikia vaikams papildomai duoti vitamino D?

Daugelis tėvų svarsto, ar jų vaikams reikia papildomai vartoti vitaminą D, kokia turėtų būti jo dozė ir kokio amžiaus vaikams jis reikalingas. Nerimą kelia ir tai, kad gydytojai kartais rekomenduoja skirtingą kiekį vienodo amžiaus mažyliams.

Vitaminas D (dar vadinamas kalciferoliu) – tai riebaluose tirpstančių junginių grupė. Yra kelios jo formos:

• D1 (lamisterolis);
• D2 (ergokalciferolis);
• D3 (cholekalciferolis);
• D4 (dihidrotachisterolis).

Žmogaus organizmui svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis.

Žmonės su maistu įprastai gauna ergosterolį ir cholisterolį, kurie, veikiami ultravioletinių spindulių, paverčiami vitaminais D2 ir D3. Didesni vitamino D kiekiai yra riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, silkėje ar unguryje, kiaušinių tryniuose ir žuvų taukuose.

Vitaminas D yra itin svarbus mineralinių medžiagų apykaitai organizme. Jis padeda reguliuoti kalcio, fosforo ir magnio įsisavinimą žarnyne bei užtikrinti, kad šios medžiagos išliktų kauluose ir dantyse. Taip palaikoma tvirta kaulų struktūra, sumažinama osteoporozės rizika, o kartu greitinamas toksinių medžiagų, pavyzdžiui, švino, pasišalinimas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog pakanka vos 10 minučių pabūti saulėje, kad organizmas pasigamintų reikiamą vitamino D kiekį. Vis dėlto šiauriau nuo pusiaujo esančiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, saulės spindulių intensyvumo dažnai nepakanka, ypač šaltuoju metų laiku. Dėl to rekomenduojama per dieną papildomai gauti apie 5 mikrogramus vitamino D.

Nėščioms ir žindančioms moterims vitamino D reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant tam tikromis kepenų ar inkstų ligomis bei rachito profilaktikai.

Vitamino D kiekiai maisto produktuose:

Vitamino D trūkumas gali turėti rimtų padarinių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikams gali deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, sutrikti dantų dygimas, atsirasti dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems silpnėja raumenys, prastėja imunitetas, o ilgainiui gali suminkštėti kaulai ir išsivystyti osteomaliacija.

Specialistai pabrėžia, kad vitaminas D ne tik dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje, bet ir leidžia apsisaugoti nuo kai kurių sunkių ligų. Pastebima, kad žemas šio vitamino kiekis siejamas su didesne rachito, tuberkuliozės ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

Vitaminas D priklauso riebaluose tirpiems vitaminams, todėl gali lengvai kauptis organizme, o jo perteklius sunkiai pasišalina. Dėl to perdozuoti nėra sudėtinga. Pagrindiniai pertekliaus požymiai:

• silpnumas;
• pykinimas ar vėmimas;
• viduriavimas;
• kalcio nuosėdos organizme;
• kartais – inkstų veiklos sutrikimai.

Ilgainiui vitamino D perteklius gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi, todėl atsargiai jį turėtų vartoti vyresnio amžiaus žmonės, kurių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs.

Specialūs papildai su vitaminu D turėtų būti vartojami tik pasitarus su gydytoju, nes perdozavimas gali pažeisti inkstus, širdį, plaučius ar kraujagysles. Vis dėlto natūralūs šaltiniai, tokie kaip saulė ir maistas, tokios rizikos nesukelia. Specialistų rekomenduojama dienos norma yra apie 5 mikrogramai, o dvi porcijos riebios žuvies per savaitę jau leidžia užtikrinti pakankamą šio vitamino kiekį.