Svarbu!
Protingas ne tas, kuris, metus dirbęs, savaitę ar dvi ilsisi, o tas, kuris kiekvieną dieną dirba ir kiekvieną dieną ilsisi.
Darbo ir poilsio režimas
Dirbi, kad gyventum, ar gyveni, kad dirbtum? Daugelis žmonių nemoka atsipalaiduoti, nesugeba rasti laiko dieną pailsėti ar net atostogauti. Darbomanija jau nebemadinga, ponai. Ypač mūsų moterys, atsidavusios šeimai, laikančios keturis namų kampus ir dar lipančios karjeros laiptais, nemoka savęs mylėti, pasilepinti, tiesiog save pamiršta. Meskime norą būti tobulybe, antraip namiškiai tvirtai atsisės ant sprando. Juk viskam yra ribos, kurias peržengus psichinė perkrova pasidaro nebepakeliama ir tuomet nukenčia sveikata. Netinkamas darbo ir poilsio režimas gali pasireikšti nuovargiu, pervargimu, sveikatos būklės pablogėjimu. Nemokantiems ilsėtis žmonėms gresia lėtinis pervargimas. Pašalinti fizinį nuovargį tūkstantį kartų lengviau nei psichinį. Darbomanams gresia įvairios psichosomatinės ligos, kaip antai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, koronarinė širdies liga, alergija, kolitai, virškinimo sutrikimai, odos ligos, astma. Pernelyg daug dėmesio sutelkdami vien į darbą perdegsite taip greitai kaip elektros lemputė.
Jeigu nemokame organizuoti darbo ir poilsio režimo, greitai nuvargstame, tampame irzlūs ir dirbame neproduktyviai. Norint išvengti nuovargio, svarbiausia tinkamai kasdien kaitalioti darbą su poilsiu.
Nepertraukiamai dirbti galima ne daugiau kaip valandą. Būtinos nors trumpos 5 minučių pertraukėlės. Tada atpalaiduokite akis, rankas, kojas, galvą, liemenį, pakeiskite pozą. Tai mažina nuovargį, raumenų, nervų ir psichikos įtampą, padeda atgauti darbingumą.
Baisiausia klaida, kad žmonės miegą ir aktyvų poilsį bando pakeisti stimuliuojančiomis medžiagomis. Alkoholis, kava ir cigaretės niekada galutinai nepašalina nuovargio. Jos tik laikinai padeda, tačiau vėliau nuovargis užgriūva dukart stipriau.
Bonifacijaus atostogos
Ar mokame atostogauti? Pažvelkime į linksmą lotynų amerikietį, kuris šoka salsą ir sako manana – „rytoj“, nors gyvena kur kas prasčiau nei mes. Juokinga, kai tradicinis lietuvis per atostogas remontuoja būstą. Kala plaktuku it genelis, užuot tysojęs pievelėje. Negana to, žiniasklaida pataria atostogų pinigėlius skirti naujam šildymo sezonui.
Yra tokių, kurie teigia, kad net ilgieji savaitgaliai sujaukia gyvenimą. Mums su jais nepakeliui. Sunku patikėti, bet yra ir tokių, kurie jaučia atostogų įtampą. Ji būdinga darbomanams. Jie, tarsi nuo grandinės paleistas šuo, nesugeba būti laisvi. Daliai žmonių, ypač turintiems didelį darbo krūvį, sunku prisitaikyti prie bimbinėjimo pirmomis atostogų dienomis. Jie tada susikuria problemų, kurias neva reikia skubiai išspręsti.
Jei iš pradžių jaučiatės lyg nesavi, pirmą atostogų savaitę negalite pamiršti reikalų, nežinote, ko griebtis, nepajėgiate negalvoti apie paliktus darbus, kitais metais atostogas būtinai planuokite iš anksto.
Psichologai teigia, kad tik nedaugelis žmonių su malonumu grįžta į darbą, kiti patiria įtampą, nerimą, nervingumą. Atsiranda netgi somatinių sutrikimų: skauda galvą, krūtinę, sutrinka miegas ir skrandžio veikla. „Grįžimo po atostogų“ sindromą dažniau patiria žmonės, kurie nėra patenkinti savo darbu. Taip pat sunkiau vėl pradėti dirbti gydytojams, advokatams, žurnalistams, nes jie per atostogas atpranta nuo didžiulės psichologinės su darbu susijusios įtampos. Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, jog viskas, kas gera, kada nors baigiasi, ir tada darbas po atostogų nebeatrodys košmaras. Amerikiečių psichologai mano, kad atostogos turi būti... nuolat. Reikia išmokti visavertiškai pailsėti kasdien, ypač savaitgaliais netriūsti namie. Smagus gyvenimas neturi apsiriboti tik atostogomis, būtina kasdien prisigalvoti malonumų, mokėti džiaugtis šia diena.
Kaip nuovargio išvengti
- Laikykitės tinkamo darbo ir poilsio režimo.
- Atsisakykite žalingų įpročių, sveikai maitinkitės.
- Stenkitės, kad darbo krūviai būtų saikingi.
- Kasdien bent valandą ar pusantros pasivaikščiokite gryname ore, grūdinkitės.
- Savaitgaliais išvykite į gamtą.
- Neimkite darbo į namus. Rytas už vakarą protingesnis, o visos problemos lengviau išsprendžiamos pailsėjus.
- Mokykitės ilsėtis, namie atsiriboti nuo minčių apie darbą.
- Grįžę po darbo į namus gerai pailsėkite, pavaikščiokite basomis.
- Venkite konfliktinių situacijų, nesivelkite į ginčus, ilgai neišgyvenkite dėl nemalonumų, stenkitės į viską pažvelgti teigiamai.
- Jei norite išvengti ligos, nedirbkite nemėgstamo darbo, sureguliuokite santykius šeimoje, turėkite malonų pomėgį.
Išmokite atostogauti
- Įtampa po atostogų tuo stipresnė, kuo rečiau žmogus atostogauja ir kuo ilgesnės jo atostogos.
- Geriausia pradėti atostogauti iš karto pakeičiant aplinką. Nauji įspūdžiai padeda pamiršti neišspręstas darbo problemas.
- Jei dirbate įtemptą protinį darbą, atsipalaiduoti pavyktų turint fizinį krūvį: važiuojant dviračiu, plaukiant, nardant. Dirbantiems fizinį darbą atsigauti padėtų poilsis, susijęs su veikla sielai ir jausmams.
- Idealu atostogauti kartą per tris mėnesius.
- Atostogoms pakanka septynių ar dešimt dienų.
- Jei prieš tai atostogauta seniai, nepatartina išeiti ilgų atostogų.
- Sutvarkykite kelionių nuotraukas. Albumas primins maloniai praleistą laiką.
- Grįžę į darbą visus reikalus suskirstykite į neatidėliotinus ir tuos, kurie gali palaukti.
- Kartokite frazę: „Aš negalvosiu apie darbą dabar, pagalvosiu apie jį vėliau.“
- Ateinančias atostogas planuokite vos ims blėsti praėjusiųjų prisiminimai. Tos svajonės padės ištverti sunkias ir niūrias dienas. Juk ilsimės, kad galėtume gerai dirbti, o dirbame, kad gerai ilsėtumės.
