Gimdos
kaklelio anatomija
Gimdos kaklelis
sudarytas iš lygiųjų raumenų, stromos, daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ir
liaukinio epitelio. Šiuos du epitelius skirianti riba yra vadinama jungtimi. Su
amžiumi liaukinį epitelį pakeičia daugiasluoksnis plokščiasis ir jų kitimo
vieta yra vadinama transformacijos zona. Jei gimdos kaklelį pažeidžia žmogaus papilomos virusas, šis procesas
sutrinka ir vystosi intraepitelinis pažeidimas, kurio laiku neaptikus ir
nepradėjus gydyti gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys.
Gimdos
kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys –
dažna ir aktuali moterų sveikatos problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kasmet
nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir
daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo. Daugiausia, apie 85 proc. atvejų,
registruojama besivystančiose šalyse dėl nepakankamai aktyvaus moterų
dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose ir vakcinų nuo ŽPV neatlikimo.
Lietuvoje pagal moterų sergamumą piktybiniais navikais gimdos kaklelio vėžys
užima penktą vietą. Kiekvienais metais suserga daugiau kaip 400 Lietuvos
moterų, o miršta daugiau nei 200.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Įrodyta, kad gimdos
kaklelio vėžį apie 99 proc. atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai
viena dažniausiai diagnozuojamų lytiškai plintančių ligų. Nustatyta daug šio
viruso tipų, tačiau onkogeniškumu labiausiai pasižymi 16 ir 18, kurie sukelia
apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV labiausiai paplitęs 15–30 metų
amžiaus grupėje, bet užsikrėsti galima bet kuriame amžiuje. Gimdos kaklelio
pakitimų vystymosi vidurkis – 25–40 metų, o vėžys dažniausiai išsivysto 45–65
metų amžiaus moterims.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
Nuo 2004 m. Lietuvoje
pradėta vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Jos metu atliekamas
onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (PAP testas) siekiant nustatyti, ar
gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Šį tepinėlį
nemokamai kas tris metus atlieka šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas
visoms 25–60 m. moterims. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos tikslas –
nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir tinkamai juos gydyti, kad
ateityje moteriai neišsivystytų gimdos kaklelio vėžys.
PAP testo rezultatų vertinimas ir tolesnė taktika
Jei PAP testo atsakymas
yra geras, pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse nerandama, toliau moteris tiriama
pagal programą po 3 metų.
ASC-US reiškia, kad gimdos kaklelio
ląstelių pakitimai yra didesni už reaktyvius, tačiau jų negalime vertinti kaip
ikivėžinių. Tuomet dažniausiai rekomenduojama atlikti ŽPV testą, nes tai
dažniausia ASCUS priežastis. Jei nustatomi 16 ir 18 ŽPV tipai, rekomenduojama
atlikti kolposkopiją ir biopsiją. Jei ŽPV testas neigiamas, rekomenduojama
kartoti tyrimą po metų.
ASC-H reiškia, kad randami
nenustatytos kilmės gimdos kaklelio liaukinio epitelio ląstelių pokyčiai ir
tolesniam ištyrimui rekomenduojama atlikti kolposkopiją.
LSIL (CIN1) – nežymūs intraepiteliniai
pakitimai, rekomenduojamas ŽPV ir CINtec PLUS testas, nustantis onkogeninį ŽPV
poveikį. PAP testas kartojamas po metų.
HSIL (CIN2, CIN3) – žymūs intraepiteliniai
pakitimai, moteris nukreipiama tolesniam ištyrimui, atliekama kolposkopija,
gimdos kaklelio biopsijos, jeigu biopsijos metu patvirtinami žymūs
intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai, atliekama gimdos kaklelio
konizacija. Po gydymo moteris sekama gydytojo akušerio ginekologo.
Ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas
Ilgą laiką, nustačius
nežymius gimdos kaklelio (LSIL, CIN1) pakitimus, būdavo rekomenduojamas sekimas
kas 6–12 mėn. atliekant PAP testus, imuniteto stiprinimas, rizikos veiksnių,
tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, vengimas. Tokios
rekomendacijos moterims dažnai kelia stresą ir nerimą, o tai tik blogina
gyvenimo kokybę ir moters negydo. Noras padėti moterims ir gydyti jas pačioje
gimdos kaklelio pakitimų pradžioje lėmė naujo preparato sukūrimą.
„Papilocare“ – naujovė gimdos kaklelio pakitimų gydyme
„Papilocare“ – tai iki
2020 m. pirmoji ir vienintelė priemonė, skirta su ŽPV susijusių gimdos kaklelio
pakitimų gijimui skatinti ir ŽPV pasišalinimui greitinti.
2015 m. atliktame ,,PALOMA“
klinikiniame tyrime nustatyta, kad po 3
mėn. „Papilocare“ vartojimo ASCUS / LSIL pokyčiai normalizavosi 80 proc.,
lyginant su kontroline grupe (52 proc.), o po 6 mėnesių vartojimo 88 proc.
didelės rizikos ŽPV pacienčių su ŽPV susiję gimdos kaklelio pakitimai
normalizavosi, palyginti su 56 proc. pacienčių kontrolinėje grupėje. Taip pat
po 6 mėn. stebėtas didelės rizikos ŽPV pasišalinimas 63 proc. pacienčių,
lyginant su 40 proc. kontrolinėje grupėje. Tyrimo metu nustatyta, kad „Papilocare“
veiksmingumas skatinant didelės rizikos ŽPV pasišalinimą po 6 mėn. yra 50–70
proc.
„Papilocare“ ne tik skatina gimdos kaklelio transformacijos
zonos epitelizaciją ir ŽPV pasišalinimą, tačiau kartu balansuoja makšties
mikrobiotą bei stiprina vietinį imuninį atsaką.
„Papilocare“ – tai 100
proc. natūrali priemonė, bekvapė, be parabenų, pasižyminti unikalia sudėtimi, į
kurią įeina įvairiaspalvė kempė, nimbamedis, bioecolia, tikrasis alavijas,
hialurono rūgštis, beta- gliukanai, azijinė centelė. Pakuotę sudaro 7 vienadozės
kaniulės. Vartojimas paprastas – naudojamas į makštį pirmą mėnesį 21 dieną
kasdien, po to daroma pertrauka mėnesinių metu ir kitus 2–6 mėn. naudojamas kas
antrą dieną su pertraukomis mėnesinių metu.
…ir truputis mitų apie ŽPV
·
ŽPV
užsikrečia tik moterys – netiesa, šiuo virusu gali
užsikrėsti visi, gyvenantys lytinį gyvenimą. Pasveikus nuo ŽPV, juo galima
užsikrėsti pakartotinai.
·
ŽPV
užsikrečia tik turinčios daug lytinių partnerių –
taip, šiuo atveju užsikrėsti tikimybė yra didesnė, tačiau susirgti galima ir
turint vieną vienintelį partnerį, jei šis praeityje turėjo kontaktą su
infekuotu asmeniu.
·
Mano
partneris man neištikimas, nes aš susirgau ŽPV –
tikrai nebūtinai, nes Jūsų partneris galėjo užsikrėsti ir prieš daugiau metų –
ŽPV yra lėtinė infekcija, galinti išbūti organizme ilgą laiką ir likti
užkrečiama. Be to, jūs ir pati galėjote užsikrėsti daug anksčiau prieš tyrimą.
·
Jei
užsikrėsiu ŽPV, iškart pajusiu, todėl tikrintis reguliariai nereikia
– ne, užsikrėtus ŽPV simptomų dažniausiai nebūna, 90 proc. užsikrėtusių asmenų
ši infekcija savaime išnyksta per kelis metus, tačiau ją turintys asmenys,
nežinodami to, ją gali platinti.
·
PAP
testus reikia atlikti tik jaunoms moterims – ne,
daugiausia gimdos kaklelio vėžio ir mirčių diagnozuojama vyresniame amžiuje. ŽPV
infekcija ilgai išlieka organizme, o vyresniame amžiuje silpstant imunitetui
gali aktyvuotis ir sukelti gimdos kaklelio pakitimus, todėl reikia aktyviai
dalyvauti prevencinėse programose įvairaus amžiaus moterims.
·
Man
išgydė karpas ir aš esu sveika – pašalinus karpas suardomas
audinys, kuriame virusas tūnojo, tačiau jis taip pat gali būti ir sveikai
atrodančiose ląstelėse, todėl tikimybė užkrėsti savo partnerį išlieka.
·
Užsikrečia
tik moterys, turinčios heteroseksualius lytinius santykius
– dažniausiai užsikrečiama vaginalinių santykių metu, tačiau virusas
perduodamas per odą ir gleivines artimo kontakto metu, todėl užsikrėsti galima
ir monogaminius santykius turinčioms moterims, tiesa, tikimybė mažesnė.
· Prezervatyvai apsaugo nuo ŽPV – tikimybė užsikrėsti yra iš tiesų mažesnė, tačiau jie labiau saugo nuo kitų lytiškai plintančių ligų, tokių kaip ŽIV, gonorėja, trichomonozė, chlamidiozė, o tiek ŽPV, tiek ir herpes infekcija galima užsikrėsti lytinių santykių metu kontaktuojant odai ir gleivinėms, nes prezervatyvai nepadengia viso kontaktinio paviršiaus.
Donata Saulė Vilšinskaitė
