Erkinis encefalitas yra erkių platinama virusinė liga, galinti pažeisti centrinę nervų sistemą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, todėl vakcinacija laikoma viena svarbiausių apsaugos priemonių.
Erkinis encefalitas yra erkių platinama virusinė infekcija, kuri gali pažeisti centrinę nervų sistemą – galvos smegenis, jų dangalus ar nugaros smegenis. Užsikrėsti dažniausiai galima įsisiurbus infekuotai erkei, rečiau – vartojant nepasterizuotą užsikrėtusių gyvūnų pieną ar jo produktus. Liga ne visada prasideda iš karto sunkiais simptomais: iš pradžių gali pasireikšti karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, nuovargis, vėliau daliai žmonių liga pereina į antrą fazę, kai atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymių.
Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad specifinio jį veikiančio gydymo nėra – gydomi tik simptomai ir komplikacijos. Persirgus kai kuriems žmonėms gali išlikti ilgalaikiai padariniai, pavyzdžiui, galvos skausmai, nuovargis, dėmesio ir atminties sutrikimai, pusiausvyros problemos, miego sutrikimai ar kiti neurologiniai simptomai. Lietuva priskiriama prie didesnės erkinio encefalito rizikos šalių Europoje, todėl gyvenantiems ar dažnai laiką gamtoje leidžiantiems žmonėms ypač svarbu pasirūpinti apsauga nuo erkių ir vakcinacija.
Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus virusu užkrėstai erkei. Virusas gali patekti į žmogaus organizmą labai greitai po erkės įsisiurbimo, todėl vien greitas erkės pašalinimas ne visada apsaugo nuo erkinio encefalito. Erkės aktyvios ne tik miškuose – jų gali būti pievose, parkuose, soduose, prie vandens telkinių ar net namų kiemuose, todėl rizika kyla ne tik leidžiant laiką gamtoje, bet ir kasdienėje aplinkoje.
Rečiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą užkrėstų ožkų, avių ar karvių pieną bei iš jo pagamintus produktus. Liga nuo žmogaus žmogui įprasto kontakto metu neplinta, todėl užsikrėsti bendraujant, kosint ar čiaudint negalima. Vis dėlto po bet kokio erkės įsisiurbimo svarbu stebėti savijautą, o atsiradus karščiavimui, galvos, raumenų skausmams, silpnumui ar neurologiniams simptomams – kreiptis į gydytoją.
Erkinis encefalitas gali prasidėti panašiai kaip įprasta virusinė infekcija, todėl pirmuosius simptomus lengva supainioti su peršalimu ar gripu. Vis dėlto ši liga gali pažeisti nervų sistemą, todėl po erkės įsisiurbimo svarbu stebėti savijautą ir nedelsti, jei simptomai stiprėja ar atsiranda neurologinių požymių.
Pirmieji erkinio encefalito simptomai dažniausiai primena gripą: gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, raumenis, sprandą, atsirasti bendras silpnumas, nuovargis ar bloga savijauta. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė taip pat pabrėžia, kad erkinio encefalito simptomai yra panašūs į gripo – gali pasireikšti nedidelė temperatūra, galvos, raumenų ir sprando skausmas.
Daliai žmonių po pirmosios ligos fazės savijauta laikinai pagerėja, tačiau vėliau liga gali atsinaujinti stipresniais simptomais. Tokiu atveju gali atsirasti aukštesnė temperatūra, stipresnis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, galvos svaigimas, jautrumas šviesai, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Tai gali rodyti nervų sistemos pažeidimą, todėl reikalinga gydytojo konsultacija.
Erkinio encefalito simptomai paprastai pasireiškia ne iš karto. Inkubacinis periodas, t. y., laikas nuo erkės įsisiurbimo iki pirmųjų ligos požymių, dažniausiai trunka apie 1–2 savaites, tačiau kai kuriais atvejais gali būti trumpesnis arba ilgesnis. Dėl to po erkės įkandimo savijautą reikėtų stebėti ne tik kelias pirmąsias dienas, bet ir bent kelias savaites.
Vaistininkė Jovita Aleknienė primena, kad erkinio encefalito ir Laimo ligos inkubacinis periodas po įsisiurbimo dažnai siekia apie 2 savaites, tačiau gali skirtis individualiai. Todėl pasijutus prastai, pradėjus karščiuoti, pajutus galvos, raumenų ar sprando skausmą, silpnumą ar kitus neįprastus simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda sprando sustingimas, stiprus galvos skausmas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, koordinacijos ar kalbos problemos.
Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra erkių platinamos ligos, tačiau jos skiriasi sukėlėju, simptomais, gydymu ir prevencija. Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris gali pažeisti centrinę nervų sistemą, o specifinio šią infekciją veikiančio gydymo nėra – gydomi tik simptomai ir komplikacijos. Laimo ligą sukelia bakterijos, todėl ji gydoma gydytojo paskirtais antibiotikais. Nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti, o nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl svarbiausia apsauga – erkių įsisiurbimo prevencija ir ankstyvas simptomų atpažinimas.
Skiriasi ir šių ligų požymiai. „Erkinis encefalitas dažnai prasideda į gripą panašiais simptomais: karščiavimu, galvos, raumenų, sprando skausmu, silpnumu, o vėliau gali atsirasti nervų sistemos pažeidimo požymių, tokių kaip stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Laimo ligai būdingesni odos pakitimai – įkandimo vietoje gali atsirasti plintantis paraudimas, dažnai primenantis žiedą. Vis dėlto simptomai ne visada būna tipiški, todėl po erkės įsisiurbimo suprastėjus savijautai ar atsiradus neįprastiems požymiams reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.
Erkinis encefalitas gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, nes virusas gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Persirgus daliai žmonių kurį laiką išlieka galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas, dėmesio ir atminties pablogėjimas, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Kai kuriems žmonėms šie simptomai gali tęstis kelis mėnesius ar ilgiau ir trukdyti kasdienei veiklai, darbui ar mokslams.
Sunkesniais atvejais erkinis encefalitas gali sukelti meningitą, encefalitą ar meningoencefalitą, kai pažeidžiami galvos smegenų dangalai ir smegenų audinys. Galimos komplikacijos – galūnių silpnumas, jutimų sutrikimai, kalbos, rijimo, klausos ar regos sutrikimai, paralyžius, traukuliai ar kiti neurologiniai pažeidimai.
Norint sumažinti erkių platinamų ligų riziką, svarbiausia derinti kelias apsaugos priemones:
Einant į mišką, parką, aukštą pievą ar sodybą, rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, uždarą avalynę, o kelnių klešnes įkišti į kojines. Ant šviesių drabužių lengviau pastebėti ropojančią erkę, todėl ją galima pašalinti dar prieš įsisiurbimą.
Papildomai verta naudoti repelentus, skirtus erkėms atbaidyti, ir juos naudoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Grįžus iš gamtos reikėtų atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, pakinklius, juosmenį, galvos odą ir sritis už ausų. Taip pat svarbu apžiūrėti vaikus ir augintinius, nusiprausti po dušu, išsišukuoti plaukus, o drabužius išskalbti arba išvėdinti saulėje.
Nuo erkinio encefalito viena svarbiausių apsaugos priemonių yra vakcinacija, nes specifinio gydymo nuo šios virusinės ligos nėra. Skiepai rekomenduojami tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, ypač jei dažnai būnama gamtoje, gyvenama didesnės rizikos vietovėse ar šiltuoju metų laiku daugiau laiko leidžiama parkuose, miškuose, soduose bei sodybose. Skiepytis galima visus metus, tačiau geriausia vakcinacija pasirūpinti iš anksto, kad iki erkių aktyvumo sezono spėtų susiformuoti apsauga.
Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė pataria: „Nesivadovaukite mitais, kad traukiant erkę ją reikia sukioti įvairiomis laikrodžio rodyklės pusėmis. Traukite erkę pincetu, tiesiu, staigiu judesiu. Kartais erkės galva atitrūksta traukiant nuo kūnelio, tuomet jos pjauti, šalinti, krapštyti negalima. Taip pat nenaudokite jokių papildomų aliejų. Tiesiog dezinfekuokite odą. Erkės galvutę pašalins pats organizmas.“ Po erkės įsisiurbimo kelias savaites reikėtų stebėti savijautą ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda karščiavimas, galvos, raumenų ar sprando skausmas, silpnumas, odos paraudimas ar kiti neįprasti simptomai.
Skiepytis nuo erkinio encefalito verta todėl, kad specifinio gydymo nuo šios virusinės ligos nėra – susirgus gydomi tik simptomai ir komplikacijos. Jei virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, liga gali būti sunki, o daliai žmonių po persirgimo išlieka ilgalaikiai padariniai, pavyzdžiui, nuovargis, galvos skausmai, atminties, dėmesio, pusiausvyros ar miego sutrikimai. Dėl šios priežasties vakcinacija laikoma viena patikimiausių apsaugos priemonių, nes ji padeda sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu ir patirti sunkias ligos formas.
Kitos prevencijos priemonės – tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra po buvimo gamtoje – taip pat labai svarbios, tačiau jos ne visada apsaugo nuo erkės įsisiurbimo. Erkės aktyvios didelę metų dalį, ypač kai oro temperatūra pakyla virš kelių laipsnių šilumos, todėl rizika išlieka ne tik vasarą. Be to, erkės gyvena ne tik miškuose – jų gali būti miesto parkuose, pievose, soduose, sodybose ar net namų kiemuose. Todėl erkinio encefalito skiepas aktualus ne tik daug laiko miške leidžiantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie reguliariai būna žaliosiose miesto erdvėse ar gamtoje.
Skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami visiems, kurie gyvena ar dažnai būna vietovėse, kuriose paplitusios erkės. Kadangi Lietuva yra viena iš didesnės erkinio encefalito rizikos šalių Europoje, vakcinacija aktuali ne tik miškininkams ar gamtoje dirbantiems žmonėms, bet ir daugeliui kasdienėje aplinkoje su erkėmis galinčių susidurti gyventojų.
Skiepijantis nuo erkinio encefalito įprastai reikalingos 3 pagrindinės vakcinos dozės, kurios padeda suformuoti ilgalaikę apsaugą. Tiksli schema gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo vakcinos gamintojo, amžiaus ir individualios situacijos.
|
Dozė |
Intervalas |
|
Pirma dozė |
pasirinkta diena |
|
Antra dozė |
po 1–3 mėn. |
|
Trečia dozė |
po 5–12 mėn. |
|
Revakcinacija |
kas 3–5 metus |
Jei apsaugos reikia greičiau, pavyzdžiui, erkėms jau suaktyvėjus arba prieš kelionę į didesnės rizikos vietovę, gali būti taikoma pagreitinta vakcinacijos schema. Tokiu atveju antra dozė gali būti skiriama greičiau – dažnai maždaug po 2 savaičių nuo pirmos dozės, tačiau tikslus intervalas priklauso nuo konkrečios vakcinos. Net ir pasirinkus pagreitintą schemą, trečioji dozė ir revakcinacijos išlieka svarbios, nes jos padeda palaikyti ilgalaikę apsaugą.
Revakcinacija reikalinga todėl, kad apsauga laikui bėgant silpnėja. Dažniausiai pirmoji palaikomoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės, o vėliau skiepai kartojami kas 3–5 metus. Vyresniems žmonėms ar tam tikrose situacijose palaikomosios dozės gali būti rekomenduojamos dažniau, todėl verta sekti savo skiepų istoriją ir laiku pasitikrinti, kada reikalinga kita dozė.
Nuo erkinio encefalito galima skiepytis visus metus, tačiau geriausia vakcinaciją pradėti dar prieš aktyviausią erkių sezoną – žiemą arba ankstyvą pavasarį. Taip organizmas spėja suformuoti apsaugą iki tada, kai daugiau laiko praleidžiama gamtoje, soduose, parkuose ar sodybose. Vis dėlto net jei erkių sezonas jau prasidėjo, skiepytis nėra per vėlu – tokiais atvejais gali būti taikoma pagreitinta vakcinacijos schema, kai intervalas tarp pirmųjų dozių sutrumpinamas, kad apsauga susiformuotų greičiau.
Skiepijimas „Eurovaistinėje“ vyksta greitai, patogiai ir profesionaliai.
Vienas didžiausių privalumų – daugeliu atvejų nereikia atskiro gydytojo vizito, todėl visa procedūra gali būti atlikta vieno apsilankymo metu. Tai patogus sprendimas norintiems greitai pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito ir išvengti papildomo laiko planavimo gydymo įstaigose.
Skiepų nuo erkinio encefalito kaina „Eurovaistinėje“ – 31,99 €. Klientams, turintiems lojalumo kortelę, taikoma nuolaida, todėl skiepas kainuoja 28,99 € su lojalumo kortele. Tai patogus būdas pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito ir kartu pasinaudoti „Eurovaistinės“ teikiamais privalumais.
Norint pasiskiepyti, rekomenduojama iš anksto atlikti registraciją skiepams internetu ir pasirinkti patogiausią laiką bei vaistinę. Jei dar neturite lojalumo kortelės, verta pasidomėti, kaip veikia lojalumo programa, nes ji gali suteikti papildomų nuolaidų ne tik skiepams, bet ir kitoms vaistinės prekėms ar paslaugoms.
Skiepai nuo erkinio encefalito laikomi viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo šios ligos. Jie padeda sumažinti riziką susirgti ir ypač – sunkios ligos formos riziką.
Pilnai apsaugai paprastai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės suformuoja pradinę apsaugą, o trečioji padeda užtikrinti ilgalaikį imunitetą.
Apsauga pradeda formuotis po pirmųjų dozių, tačiau efektyvesnė apsauga paprastai siejama su dviem vakcinos dozėmis. Tikslus laikas priklauso nuo pasirinktos vakcinos ir skiepijimo schemos.
Po pilnos pirminės vakcinacijos apsauga išlieka kelerius metus. Kad ji nesusilpnėtų, reikalingos palaikomosios dozės.
Pirmoji revakcinacija dažniausiai atliekama praėjus 3 metams po trečiosios dozės. Vėliau palaikomosios dozės paprastai kartojamos kas 3–5 metus, priklausomai nuo amžiaus ir vakcinos gamintojo rekomendacijų.
Taip, nuo erkinio encefalito galima skiepytis visus metus. Geriausia pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, tačiau skiepytis galima ir erkių aktyvumo sezono metu.
Po erkės įkandimo skiepas neapsaugo nuo galimo užsikrėtimo tuo konkrečiu atveju. Vis dėlto vakcinaciją galima aptarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų pasirūpinta apsauga ateičiai.
Ne, skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo Laimo ligos. Laimo ligą sukelia bakterijos, todėl nuo jos svarbiausia saugotis vengiant erkių įsisiurbimo ir stebint odos pokyčius po įkandimo.
Dažniausiai pasitaiko vietinės reakcijos: paraudimas, skausmas, patinimas ar jautrumas dūrio vietoje. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, galvos skausmas, nedidelė temperatūra ar raumenų skausmas, kurie paprastai praeina per kelias dienas.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu dėl skiepų reikėtų pasitarti su gydytoju. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus užsikrėtimo riziką ir bendrą sveikatos būklę.
Vaikus nuo erkinio encefalito galima skiepyti pagal konkrečios vakcinos amžiaus indikacijas. Dažniausiai vaikams naudojamos specialiai jų amžiui skirtos vakcinos dozės, todėl dėl tinkamiausio laiko reikėtų pasitarti su gydytoju ar skiepijimo specialistu.
Taip, vyresnio amžiaus žmonėms skiepytis dažnai ypač aktualu, nes sunkių ligos formų ir komplikacijų rizika gali būti didesnė. Revakcinacijos intervalai vyresniame amžiuje taip pat gali būti trumpesni.
Lengvas peršalimas ne visada yra kliūtis skiepytis, tačiau karščiuojant ar jaučiantis blogai skiepą dažniausiai rekomenduojama atidėti. Prieš vakcinaciją sveikatos būklę įvertina skiepijantis specialistas.
Taip, skiepai gali būti aktualūs net ir tiems, kurie į mišką vyksta retai. Erkės aptinkamos ne tik miškuose, bet ir parkuose, pievose, soduose, sodybose ar miesto žaliosiose zonose.
Persirgus erkiniu encefalitu dažniausiai susiformuoja ilgalaikis imunitetas, tačiau individualią situaciją geriausia aptarti su gydytoju. Jis gali įvertinti ligos istoriją ir patarti, ar vakcinacija reikalinga.
Tinkamiausia vakcina priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, ankstesnių skiepų ir turimos vakcinacijos istorijos. Jei pradėta viena vakcina, dėl tolesnių dozių geriausia pasitarti su skiepijimo specialistu.
Taip, pavėluoti galima, tačiau tai nereiškia, kad visą skiepijimo kursą visada reikia pradėti iš naujo. Jei praleidote revakcinaciją, verta kuo greičiau kreiptis į skiepijimo vietą ir pasitikslinti, kaip tęsti schemą.
Praleidus vieną dozę, dažniausiai reikia tęsti skiepijimo schemą, o ne pradėti ją iš naujo. Tikslų grafiką turėtų patikslinti gydytojas, vaistininkas ar skiepijimo specialistas.
Po pirmos dozės apsauga dar nėra laikoma pakankama pilnai apsaugai. Dėl to labai svarbu laiku gauti antrą ir trečią dozę pagal pasirinktą skiepijimo schemą.
Po skiepo tą pačią dieną geriau vengti labai intensyvaus fizinio krūvio. Lengvas aktyvumas paprastai galimas, jei savijauta gera ir nėra karščiavimo ar stipresnių reakcijų.
Po skiepo rekomenduojama alkoholio vengti bent tą pačią dieną, ypač jei jaučiamas nuovargis, galvos skausmas ar pakilusi temperatūra. Alkoholis gali apsunkinti savijautos vertinimą ir sustiprinti nepageidaujamus pojūčius.
