Kasa – tai virškinimo sistemos organas, gaminantis virškinimo fermentus ir hormonus, padedančius reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Atsakant į klausimą, kas yra pankreatitas, jį galima apibūdinti kaip kasos uždegimą, kuris gali sutrikdyti virškinimą, sukelti stiprų skausmą ir kai kuriais atvejais tapti pavojinga gyvybei būkle. Dėl to svarbu laiku atpažinti, kokie yra kasos uždegimo simptomai, ir žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kasa – tai kasos organas, esantis viršutinėje pilvo dalyje, už skrandžio. Ji atlieka dvi labai svarbias funkcijas: gamina virškinimo fermentus, kurie padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius, bei hormonus, iš kurių vienas svarbiausių yra insulinas. Insulinas padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, todėl kasa svarbi ne tik virškinimui, bet ir medžiagų apykaitai.
Kai kasoje prasideda uždegiminis procesas, šios funkcijos gali sutrikti. Virškinimo fermentai gali pradėti veikti per anksti (dar pačioje kasoje) ir pažeisti jos audinius, todėl atsiranda skausmas, uždegimas, pykinimas ar virškinimo sutrikimai. Jei uždegimas kartojasi ar tampa lėtinis, ilgainiui gali mažėti fermentų gamyba, blogėti maisto pasisavinimas, kristi svoris, o sutrikus hormonų gamybai gali kilti gliukozės kiekio kraujyje problemų.
Pankreatitas gali išsivystyti tada, kai kasos fermentai pradeda veikti per anksti ir ima dirginti ar pažeisti pačios kasos audinius. Priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai kasos uždegimą sukelia tulžies akmenys arba alkoholio vartojimas.
Pankreatitas gali būti ūminis arba lėtinis. Abi būklės susijusios su kasos uždegimu, tačiau jų pradžia, eiga, simptomai ir gydymas skiriasi. Kasos uždegimo gydymas visada priklauso nuo ligos formos, priežasties ir būklės sunkumo, todėl įtariant pankreatitą svarbu kreiptis į gydytoją.
| Kriterijus | Ūminis pankreatitas | Lėtinis pankreatitas |
| Pradžia | Ūminis pankreatitas prasideda staiga, dažnai po tulžies akmenų sukelto latako užsikimšimo, alkoholio vartojimo ar kito provokuojančio veiksnio. | Lėtinis pankreatitas vystosi palaipsniui, dažnai po pasikartojančių uždegimo epizodų arba ilgalaikio kasos pažeidimo. |
| Trukmė | Gali trukti kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo sunkumo ir komplikacijų. | Tęsiasi ilgą laiką, gali progresuoti mėnesius ar metus, paūmėdamas ir aprimdamas. |
| Simptomai | Dažniausiai pasireiškia stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, plintantis į nugarą, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, pilvo jautrumas. | Gali varginti pasikartojantis ar nuolatinis pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai, riebios išmatos, pilvo pūtimas, svorio mažėjimas. |
| Pasekmės | Lengvesniais atvejais kasa gali visiškai atsistatyti, tačiau sunkiais atvejais galimos komplikacijos – skysčių netekimas, infekcija, kasos audinio pažeidimas ar kitų organų veiklos sutrikimai. | Ilgainiui gali mažėti virškinimo fermentų gamyba, blogėti maistinių medžiagų pasisavinimas, vystytis svorio kritimas, cukraus kiekio kraujyje sutrikimai ar diabetas. |
| Gydymas | Dažnai reikalingas gydymas ligoninėje: skysčių atkūrimas, skausmo kontrolė, mitybos režimo korekcija, priežasties gydymas, pavyzdžiui, tulžies akmenų problemos sprendimas. | Gydymas orientuotas į paūmėjimų kontrolę ir ilgalaikę priežiūrą: alkoholio atsisakymas, mitybos korekcija, skausmo kontrolė, fermentų pakaitinė terapija, priežastinių veiksnių valdymas. |
Dažniausi pankreatito simptomai yra stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris gali plisti į nugarą, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, karščiavimas ir bendras silpnumas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ir gelta – pagelsta oda ar akių baltymai, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Tai gali rodyti sutrikusį tulžies nutekėjimą, pavyzdžiui, dėl tulžies akmenų, todėl tokie simptomai turėtų būti vertinami rimtai.
Ūminio pankreatito atveju skausmas dažniausiai prasideda staiga, būna intensyvus, nepraeina pakeitus kūno padėtį ir gali stiprėti pavalgius. Lėtinis pankreatitas dažniau pasireiškia ilgiau trunkančiu, pasikartojančiu ar silpnesniu, bet nuolat varginančiu viršutinės pilvo dalies skausmu, virškinimo sutrikimais, riebiomis išmatomis ar svorio mažėjimu. Jei pilvo skausmas stiprus, lydimas vėmimo, karščiavimo, geltos ar silpnumo, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kasos uždegimo gydymas priklauso nuo pankreatito formos, priežasties ir būklės sunkumo. Ūminio pankreatito atveju dažnai reikalinga hospitalizacija, nes būklė gali greitai sunkėti ir sukelti komplikacijų. Ligoninėje pacientui užtikrinama skysčių pusiausvyra, skiriama hidratacija, poilsis, skausmo kontrolė, stebimi kraujo tyrimai ir bendra savijauta.
Jeigu ūminį pankreatitą sukėlė tulžies akmenys, gali prireikti gydyti tulžies latakų ar tulžies pūslės problemą. Jei priežastis susijusi su alkoholiu, būtinas visiškas alkoholio atsisakymas. Savarankiškai gydyti ūminio kasos uždegimo nereikėtų, nes delsimas gali didinti komplikacijų riziką.
Lėtinio pankreatito gydymas dažniausiai orientuotas į ilgalaikę priežiūrą: mitybos korekciją, alkoholio atsisakymą, skausmo kontrolę ir virškinimo fermentų trūkumo kompensavimą. Kai kasa nebegamina pakankamai fermentų, gali būti rekomenduojami vaistai kasos veiklai, pavyzdžiui, Mezym ar kiti virškinimo fermentų preparatai. Vis dėlto sergant pankreatito vaistai turėtų būti parenkami pagal gydytojo rekomendacijas, nes netinkamas savarankiškas gydymas gali uždelsti reikalingą pagalbą.
Kai diagnozuojamas pankreatitas, mityba tampa svarbia gydymo ir savijautos valdymo dalimi. Sergant kasos uždegimu reikėtų vengti alkoholio, riebaus, kepto, aštraus, sunkiai virškinamo maisto, riebių padažų, greitojo maisto, rūkytų gaminių ir gausių porcijų. Kava taip pat gali dirginti virškinamąjį traktą, todėl paūmėjimo metu jos dažnai rekomenduojama vengti arba aptarti vartojimą su gydytoju. Alkoholis ypač pavojingas, nes gali skatinti uždegimo pasikartojimą ir bloginti kasos būklę.
Tinkamas kasos uždegimo maistas paprastai yra lengvai virškinamas, neriebus ir ruošiamas švelniais būdais – verdant, troškinant ar kepant be papildomų riebalų. Dažniau rekomenduojamos mažesnės, bet dažnesnės porcijos, liesa mėsa ar žuvis, virtos daržovės, kruopos, ryžiai, avižos, neriebūs pieno produktai, sriubos, pakankamas skysčių kiekis. Lėtinio pankreatito atveju mitybos planą verta derinti su gydytoju ar dietologu, nes kai kuriems žmonėms gali prireikti individualių rekomendacijų, fermentų terapijos ar papildomo riebaluose tirpių vitaminų stebėjimo.
Skubi medicininė pagalba būtina, jei atsiranda stiprus, nepakeliamas viršutinės pilvo dalies skausmas, ypač jei jis plinta į nugarą, nepraeina, stiprėja ar kartu pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Nedelskite ir tada, jei pakyla aukšta temperatūra, pagelsta oda ar akių baltymai, patamsėja šlapimas, darosi labai silpna, svaigsta galva arba atsiranda sąmonės sutrikimų – tai gali rodyti ūminį kasos uždegimą ar kitas pavojingas būkles.
Planiniam vizitui pas gydytoją reikėtų registruotis, jei ilgą laiką vargina pasikartojantis pilvo diskomfortas, maudimas viršutinėje pilvo dalyje, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, riebios išmatos ar neaiškus svorio kritimas. Tokie simptomai gali būti susiję su lėtiniu kasos funkcijos sutrikimu, todėl svarbu atlikti tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį.
Lengvesniais atvejais ūminio pankreatito simptomai gali sumažėti taikant gydytojo paskirtą gydymą, tačiau savarankiškai laukti, kol pankreatitas „praeis“, nereikėtų. Kasos uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl atsiradus stipriam pilvo skausmui, vėmimui, karščiavimui ar geltai būtina kreiptis į gydytoją.
Kai kasa gamina per mažai virškinimo fermentų, gydytojas gali skirti fermentų preparatus, padedančius virškinti maistą. Jie dažniausiai vartojami sergant lėtiniu pankreatitu ar esant kasos fermentų nepakankamumui. Konkrečius vaistus ir dozę turėtų parinkti gydytojas, nes pasirinkimas priklauso nuo simptomų, tyrimų ir ligos eigos.
Kasos skausmas dažniausiai juntamas viršutinėje pilvo dalyje ir gali plisti į nugarą, dažnai būna stiprus, gilus, lydimas pykinimo ar vėmimo. Skrandžio skausmas dažniau siejamas su rėmeniu, deginimu, alkio pojūčiu ar diskomfortu po tam tikro maisto. Vis dėlto tiksliai atskirti šias būkles pagal pojūčius sunku, todėl stiprus, nepraeinantis ar pasikartojantis skausmas turėtų būti įvertintas gydytojo.
