

Vaistinės lentynoje nuo alergijos siūlomų preparatų gausu, o pirmas pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, ar tai antihistamininiai vaistai I ar II karta. Šiame straipsnyje – bendra informacija apie abiejų kartų savybes, kad lengviau suprastumėte, kuo jos skiriasi. Tai nėra medicininė rekomendacija – dėl konkretaus vaisto pasirinkimo visada verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
Pirmosios kartos antihistamininiai vaistai nuo alergijos veikia gana greitai, tačiau jie lengviau prasiskverbia į centrinę nervų sistemą, todėl dažnai sukelia ryškesnį mieguistumą. Būtent dėl raminamojo poveikio šios kartos vaistų dieną vartoti nerekomenduojama, ypač jei reikia vairuoti ar dirbti su technika.
Antrosios kartos preparatai (pavyzdžiui, sudėtyje su loratadinu ar cetirizinu) sukurti taip, kad sunkiau patektų į smegenis, todėl dažniausiai sukelia žymiai mažiau mieguistumo. Jie taip pat paprastai veikia ilgiau, todėl dažnai užtenka vieno vartojimo per parą.
Nepriklausomai nuo pasirinktos kartos, vaistai nuo alergijos turėtų būti vartojami laikantis pakuotės lapelyje nurodytos dozės, o simptomams nepraeinant ar sustiprėjus – būtina kreiptis į gydytoją.
Šie vaistai lengviau prasiskverbia pro kraujo-smegenų barjerą ir veikia centrinę nervų sistemą, todėl dažnai pasireiškia raminamasis poveikis. Būtent dėl šios priežasties jų dieną vartoti nerekomenduojama, jei reikia išlikti budriems.
Dažniausiai taip, nes jie sukelia žymiai mažiau mieguistumo nei I kartos preparatai. Vis dėlto individuali reakcija gali skirtis, todėl pirmą kartą vartojant naują preparatą rekomenduojama įvertinti savo savijautą prieš sėdant prie vairo.
Kai kurie II kartos preparatai gali būti vartojami ilgesnį laiką, tačiau tikslią trukmę turėtų nustatyti gydytojas, ypač jei alergijos simptomai kartojasi reguliariai. Ilgalaikis savarankiškas vartojimas be konsultacijos nerekomenduojamas.
Rinkoje yra specialiai vaikams pritaikytų formų ir dozių, tačiau tinkamiausią preparatą ir dozę pagal vaiko amžių turėtų parinkti gydytojas ar vaistininkas.