
MTL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes per didelis jo kiekis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir didinti aterosklerozės riziką. Nors padidėjęs MTL dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų, šis rodiklis yra vienas svarbiausių vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
MTL cholesterolis yra mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes per didelis jo kiekis kraujyje gali prisidėti prie cholesterolio kaupimosi arterijų sienelėse. Jei ieškote atsakymo „MTL cholesterolis kas tai“, paprastai tariant, tai cholesterolio pernašos forma, kuri perneša cholesterolį iš kepenų į organizmo audinius. Pats cholesterolis organizmui yra reikalingas – jis dalyvauja ląstelių membranų, hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje, tačiau problema atsiranda tada, kai MTL cholesterolio kraujyje yra per daug.
MTL ir DTL cholesterolis skiriasi savo funkcija. MTL dalelės perneša cholesterolį į audinius, todėl, kai jų per daug, dalis cholesterolio gali nusėsti kraujagyslių sienelėse ir skatinti aterosklerozės vystymąsi. DTL cholesterolis, priešingai, dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes padeda pernešti cholesterolio perteklių iš audinių atgal į kepenis, kur jis gali būti suskaidomas arba pašalinamas iš organizmo. Dėl šios priežasties vertinant lipidogramą svarbu žiūrėti ne tik į bendrą cholesterolį, bet ir į MTL, DTL bei trigliceridų rodiklius.
Nors „blogasis“ cholesterolis turi neigiamą reputaciją, svarbu suprasti, kad MTL nėra visiškai nereikalingas – jis atlieka transportavimo funkciją ir padeda cholesterolį pristatyti ten, kur jo reikia organizmo procesams. Tačiau ilgą laiką padidėjęs MTL cholesterolio kiekis didina kraujagyslių pažeidimo riziką, nes cholesterolis gali kauptis arterijose, siaurinti jų spindį ir apsunkinti kraujo tekėjimą. Todėl pagrindinis tikslas nėra „panaikinti“ MTL cholesterolį, o palaikyti tokį jo kiekį, kuris atitinka individualią žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
MTL cholesterolio norma suaugusiesiems dažniausiai vertinama pagal bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o ne vien pagal amžių ar lytį. Bendrai sveikiems suaugusiesiems dažnai siekiama, kad MTL cholesterolis būtų mažesnis nei 3,0 mmol/l, tačiau žmonėms, kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika didesnė, tikslinės reikšmės gali būti gerokai mažesnės. Todėl „norma“ ir „tikslinė reikšmė“ nėra tas pats: norma padeda orientuotis, ar rodiklis patenka į įprastas ribas, o tikslinė reikšmė nustatoma individualiai pagal žmogaus rizikos veiksnius.
|
Grupė |
Pageidautina MTL reikšmė, mmol/l |
Pageidautina MTL reikšmė, mg/dl |
|
Vyrai |
mažiau nei 3,0 mmol/l |
mažiau nei 116 mg/dl |
|
Moterys |
mažiau nei 3,0 mmol/l |
mažiau nei 116 mg/dl |
|
Vaikai ir paaugliai |
mažiau nei 2,8 mmol/l |
mažiau nei 110 mg/dl |
|
Žmonės su vidutine širdies ir kraujagyslių ligų rizika |
dažnai siekiama mažiau nei 2,6 mmol/l |
mažiau nei 100 mg/dl |
|
Žmonės su didele rizika |
dažnai siekiama mažiau nei 1,8 mmol/l |
mažiau nei 70 mg/dl |
|
Žmonės su labai didele rizika |
dažnai siekiama mažiau nei 1,4 mmol/l |
mažiau nei 55 mg/dl |
Kalbant apie „blogojo“ cholesterolio normą, svarbu suprasti, kad vieno skaičiaus, tinkančio visiems, nėra. Pavyzdžiui, žmogui, kuris neturi širdies ir kraujagyslių ligų, neserga diabetu, nerūko ir neturi kitų reikšmingų rizikos veiksnių, MTL cholesterolis iki maždaug 3,0 mmol/l gali būti laikomas priimtinu. Tačiau žmogui, kuris jau yra sirgęs miokardo infarktu, insultu, serga cukriniu diabetu, turi labai aukštą kraujospūdį ar nustatytą aterosklerozę, tokia reikšmė gali būti per didelė.
Cholesterolio norma moterims iš esmės vertinama pagal tuos pačius MTL cholesterolio principus kaip ir vyrams, tačiau rizika gali keistis skirtingais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, po menopauzės MTL cholesterolio kiekis kai kurioms moterims gali didėti, todėl lipidogramą svarbu vertinti kartu su amžiumi, kraujospūdžiu, kūno svoriu, rūkymu, gliukozės kiekiu kraujyje, šeimine ligų istorija ir kitais rizikos veiksniais. Dėl šios priežasties vien tik lentelės nepakanka – galutinį tikslą turėtų nustatyti gydytojas.
Padidintos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos žmonėms MTL tikslas paprastai būna griežtesnis. Tai reiškia, kad „normos ribose“ esantis rodiklis nebūtinai yra pakankamai geras konkrečiam pacientui. Jei žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, turi šeiminę hipercholesterolemiją arba patyrė infarktą ar insultą, gydytojas gali rekomenduoti siekti daug mažesnio MTL cholesterolio kiekio nei bendroje populiacijoje.
Mažo tankio cholesterolis dažniausiai padidėja dėl kelių veiksnių derinio: nesubalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, antsvorio, rūkymo, dažno alkoholio vartojimo ir kitų žalingų įpročių. MTL kiekį ypač gali didinti mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir transriebalų, pavyzdžiui, riebi mėsa, perdirbti mėsos gaminiai, riebūs pieno produktai, kepiniai, greitas maistas ar pramoniniu būdu gaminti užkandžiai. Kai organizmas gauna per daug tokių riebalų, kepenys gali gaminti daugiau MTL dalelių, o kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis lengviau kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Riziką taip pat didina mažas fizinis aktyvumas ir antsvoris, nes jie gali bloginti riebalų apykaitą, mažinti DTL, arba „gerojo“, cholesterolio kiekį ir skatinti kitus širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Svarbų vaidmenį turi ir genetika. Kai kurie žmonės paveldi polinkį į didesnį MTL cholesterolio kiekį, o esant šeiminei hipercholesterolemijai MTL gali būti labai padidėjęs net ir tada, kai žmogus maitinasi gana sveikai ir yra fiziškai aktyvus. Tokiais atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti, todėl būtina gydytojo priežiūra. MTL cholesterolio kiekį taip pat gali didinti kitos sveikatos būklės: cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė, lėtinės inkstų ligos, kepenų ar tulžies apykaitos sutrikimai. Dėl šios priežasties padidėjus MTL svarbu vertinti ne tik mitybą, bet ir bendrą sveikatos būklę, vartojamus vaistus, šeiminę ligų istoriją bei kitus kraujo tyrimų rodiklius.
Padidėjęs cholesterolis MTL paprastai nesukelia juntamų simptomų, todėl dažnai vadinamas „tyliuoju“ rizikos veiksniu. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, net jei cholesterolis kraujyje yra padidėjęs daugelį metų. Dėl šios priežasties MTL kiekis dažniausiai nustatomas tik atlikus kraujo tyrimą – lipidogramą, o ne pagal savijautą.
Kai kuriais atvejais labai padidėjęs MTL cholesterolis gali būti susijęs su išoriniais požymiais, tačiau jie pasireiškia ne visiems. Gali atsirasti ksantomų – gelsvų cholesterolio sankaupų odoje ar sausgyslių srityje, dažniau aplink alkūnes, kelius, plaštakas ar Achilo sausgysles. Taip pat gali būti matomas ragenos lankas – pilkšvas ar balkšvas žiedas aplink akies rageną. Vyresniame amžiuje jis gali būti susijęs su natūraliais pokyčiais, tačiau jaunesniems žmonėms toks požymis gali paskatinti įvertinti lipidų apykaitą ir paveldimo cholesterolio padidėjimo riziką.
Pagrindinė ilgalaikė padidėjusio MTL rizika yra aterosklerozė – procesas, kai cholesterolis kaupiasi arterijų sienelėse, formuoja plokšteles ir siaurina kraujagysles. Dėl to kraujas sunkiau pasiekia širdį, smegenis ar galūnes, o ilgainiui didėja miokardo infarkto, insulto ir periferinių arterijų ligos tikimybė. Jei aterosklerozinės plokštelės plyšta, gali susidaryti kraujo krešulys, staiga užkemšantis kraujagyslę. Todėl padidėjęs MTL cholesterolis turėtų būti vertinamas rimtai net tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų.
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dažniausiai mažinamas derinant mitybos pokyčius, fizinį aktyvumą, svorio kontrolę ir, kai reikia, gydytojo paskirtus vaistus. Pirmas žingsnis – mažinti sočiųjų ir transriebalų kiekį mityboje: rečiau rinktis riebią mėsą, perdirbtus mėsos gaminius, riebius pieno produktus, sviestą, greitą maistą, pramoninius kepinius ir užkandžius. Juos verta keisti augaliniais aliejais, riešutais, sėklomis, avokadais, žuvimi, ankštiniais produktais, daržovėmis ir viso grūdo gaminiais.
MTL cholesterolio mažinimui ypač svarbios skaidulos, nes jos padeda sumažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne ir palaikyti geresnę riebalų apykaitą. Daugiau tirpiųjų skaidulų galima gauti valgant avižas, miežius, ankštinius, obuolius, uogas, daržoves, linų sėmenis ar ispaninio šalavijo sėklas. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomos ir papildomos priemonės cholesterolio mažinimui, pavyzdžiui, skaidulų preparatai ar lecitinas, tačiau jų nereikėtų laikyti gydymo pakaitalu, ypač jei MTL yra labai padidėjęs arba žmogus turi didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas padeda gerinti riebalų apykaitą, palaikyti sveikesnį kūno svorį, mažinti kraujospūdį ir didinti DTL, arba „gerojo“, cholesterolio kiekį. Rekomenduojama reguliariai judėti: rinktis greitą ėjimą, važiavimą dviračiu, plaukimą, jėgos pratimus ar kitą veiklą, kurią įmanoma išlaikyti ilgesnį laiką. Net ir ėjimas kasdien, laiptų pasirinkimas vietoje lifto ar trumpesni aktyvūs pasivaikščiojimai gali būti naudingi, jei tampa nuolatiniu įpročiu.
Svorio kontrolė taip pat svarbi, nes antsvoris ir ypač pilvinis nutukimas dažnai siejami su didesniu MTL cholesteroliu, trigliceridais, kraujospūdžiu ir gliukozės apykaitos sutrikimais. Norint sumažinti MTL, verta ne tik trumpam laikytis dietos, bet ir keisti ilgalaikius valgymo įpročius: valgyti reguliariai, didinti daržovių kiekį, riboti saldžius gėrimus, alkoholį, užkandžiavimą ir labai kaloringus produktus. Rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas taip pat padeda mažinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kai gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba žmogus turi didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Dažniausiai MTL cholesteroliui mažinti skiriami statinai – vaistai, kurie mažina cholesterolio gamybą kepenyse ir padeda sumažinti infarkto bei insulto riziką. Statinai ar kiti cholesterolį mažinantys vaistai gali būti reikalingi žmonėms, kuriems MTL labai padidėjęs, nustatyta šeiminė hipercholesterolemija, jau buvo infarktas ar insultas, diagnozuota aterosklerozė, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga ar kiti reikšmingi rizikos veiksniai. Tokį gydymą turi paskirti ir prižiūrėti gydytojas.
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis tiesiogiai prisideda prie aterosklerozės vystymosi, kai jo kraujyje yra per daug arba kai žmogus turi kitų rizikos veiksnių. MTL dalelės gali patekti į arterijų sieneles, jose oksiduotis ir skatinti uždegiminį procesą. Ilgainiui šiose vietose formuojasi aterosklerozinės plokštelės – riebalų, cholesterolio, uždegiminių ląstelių ir jungiamojo audinio sankaupos, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir apsunkina kraujo tekėjimą.
Kai aterosklerozė vystosi širdies kraujagyslėse, gali atsirasti krūtinės angina – spaudžiantis, maudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, dažniau juntamas fizinio krūvio ar streso metu. Jei kraujagyslė smarkiai susiaurėja arba aterosklerozinė plokštelė plyšta ir susidaro krešulys, gali įvykti miokardo infarktas. Ilgainiui dėl sutrikusios širdies kraujotakos ir pažeisto širdies raumens gali vystytis ir širdies nepakankamumas, kai širdžiai tampa sunkiau aprūpinti organizmą krauju.
MTL cholesterolis taip pat svarbus vertinant insulto ir periferinių arterijų ligos riziką. Jei aterosklerozė pažeidžia smegenis aprūpinančias kraujagysles, padidėja insulto tikimybė, o jei pažeidžiamos kojų arterijos, gali atsirasti skausmas ar silpnumas kojose einant. Dėl šios priežasties MTL laikomas vienu pagrindinių modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: jo kiekį galima mažinti keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą, atsisakant rūkymo, kontroliuojant svorį ir, kai reikia, vartojant gydytojo paskirtus vaistus.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atlikus lipidogramą nustatomas padidėjęs MTL cholesterolis, ypač jei rodiklis viršija individualiai rekomenduojamą tikslinę reikšmę. Konsultacija svarbi ne tik tam, kad būtų įvertintas pats cholesterolio kiekis, bet ir tam, kad gydytojas galėtų apskaičiuoti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vertinant riziką atsižvelgiama į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, kūno svorį, šeiminę ligų istoriją, inkstų ligas ir kitus veiksnius.
Profilaktiškai lipidogramą rekomenduojama atlikti periodiškai net tada, kai žmogus jaučiasi gerai, nes padidėjęs MTL cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Suaugusiesiems tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, rizikos veiksnių ir ankstesnių rezultatų: jei rizika maža ir rodikliai normalūs, tyrimai gali būti atliekami kas kelerius metus, o jei MTL padidėjęs, paskirtas gydymas ar yra papildomų rizikos veiksnių – dažniau, pagal gydytojo rekomendaciją. Jei pradedami gyvenimo būdo pokyčiai ar cholesterolį mažinantys vaistai, pakartotinis tyrimas dažnai reikalingas tam, kad būtų įvertintas poveikis.
Didesnės rizikos grupėms priklauso žmonės, kurių šeimoje buvo ankstyvų miokardo infarkto, insulto ar staigios širdinės mirties atvejų, sergantieji cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, lėtine inkstų liga, skydliaukės sutrikimais, turintys antsvorio ar nutukimą, rūkantys, mažai judantys ir žmonės, kuriems jau nustatyta aterosklerozė ar širdies ir kraujagyslių liga. Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos ar regos sutrikimai, vienos kūno pusės aptirpimas arba kojų skausmas einant, nes tai gali būti rimtų kraujotakos sutrikimų požymiai.
MTL cholesterolis vadinamas „bloguoju“, nes per didelis jo kiekis kraujyje gali kauptis arterijų sienelėse ir skatinti aterosklerozės vystymąsi. Ilgainiui dėl šių sankaupų kraujagyslės siaurėja, kraujas sunkiau teka, o miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika didėja. Vis dėlto pats MTL nėra visiškai nereikalingas – jis perneša cholesterolį į audinius, tik jo kiekis turi būti tinkamai kontroliuojamas.
Padidėjęs MTL cholesterolis dažniausiai neturi jokių juntamų simptomų, todėl žmogus gali ilgai jaustis gerai ir nežinoti, kad jo cholesterolio kiekis padidėjęs. Apie tai dažniausiai sužinoma atlikus kraujo tyrimą – lipidogramą. Retais atvejais, kai MTL labai didelis, gali atsirasti cholesterolio sankaupų odoje ar sausgyslėse, vadinamų ksantomomis, arba balkšvas ragenos lankas aplink akį.
Mityba gali reikšmingai paveikti MTL cholesterolio kiekį. Sočiųjų riebalų ir transriebalų gausi mityba gali didinti MTL cholesterolį, todėl verta riboti riebią mėsą, perdirbtus mėsos gaminius, riebius pieno produktus, sviestą, greitą maistą ir pramoninius kepinius. MTL mažinti gali padėti daugiau skaidulų turintys produktai – avižos, ankštiniai, daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, riešutai ir sėklos.
Aterogeniškumo indeksas yra rodiklis, padedantis įvertinti, kiek kraujo lipidų profilis gali būti susijęs su aterosklerozės rizika. Praktikoje gali būti naudojami skirtingi skaičiavimo būdai, pavyzdžiui, bendro cholesterolio ir DTL santykis arba trigliceridų ir DTL santykis. Kuo indeksas didesnis, tuo nepalankesnis lipidų balansas ir tuo didesnė kraujagyslių pažeidimo rizika, tačiau šis rodiklis turi būti vertinamas kartu su MTL, DTL, trigliceridais ir kitais rizikos veiksniais.
Ne-DTL cholesterolis parodo visų „aterogeniškų“, t. y., kraujagyslių sienelėse galinčių kauptis, cholesterolio dalelių kiekį. Jis apskaičiuojamas iš bendro cholesterolio atėmus DTL cholesterolį. MTL rodo tik mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, o ne-DTL apima MTL ir kitas daleles, pavyzdžiui, VLDL bei likutinius lipoproteinus. Dėl to ne-DTL cholesterolis gali būti ypač naudingas vertinant riziką, kai padidėję trigliceridai ar yra metabolinių sutrikimų.