Skarlatina yra užkrečiama bakterinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir būdingu smulkiu raudonu bėrimu. Nors ši liga šiandien dažniausiai sėkmingai gydoma, svarbu ją atpažinti laiku, nes negydoma skarlatina gali sukelti komplikacijų.
Skarlatina yra ūminė bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinio streptokoko bakterijos. Šios bakterijos taip pat gali sukelti gerklės ir tonzilių uždegimą, sinusitą, odos ar kitų organų infekcijas. Skarlatina dažniausiai pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir būdingu smulkiu raudonu bėrimu, todėl ją svarbu atskirti nuo įprastų virusinių peršalimo ligų.
Skarlatina plinta oro lašeliniu būdu, todėl užsikrėsti galima artimai bendraujant su sergančiuoju, kai jis kosėja, čiaudi, kalba arba dalijasi tais pačiais indais, rankšluosčiais ar kitais asmeniniais daiktais. Streptokokai dažniausiai aptinkami nosies ertmėje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl užsikrėtimo riziką didina artimas kontaktas vaikų kolektyvuose, šeimoje ar kitose uždarose erdvėse. Dėl šios priežasties labai svarbu laikytis higienos – dažnai plauti rankas, neliesti veido nešvariomis rankomis, vėdinti patalpas ir vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
Skarlatinos inkubacinis periodas, t. y., laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų, dažniausiai trunka 2–5 dienas. Liga paprastai prasideda staiga: pakyla temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, gali atsirasti galvos ar pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, o vėliau išryškėja būdingas bėrimas. Dažniausiai skarlatina serga vaikai, tačiau liga gali pasireikšti ir suaugusiesiems.
Skarlatina gydoma gydytojo paskirtais antibiotikais, o simptomams palengvinti gali būti taikomos papildomos priemonės – pakankamas skysčių vartojimas, poilsis, karščiavimo kontrolė ir gerklės skausmo mažinimas pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Antibiotikų nereikėtų pradėti ar nutraukti savarankiškai, nes netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti komplikacijų.
Skarlatina dažniausiai prasideda staiga – pakyla temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, atsiranda silpnumas, o vėliau išryškėja būdingas bėrimas. Nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skarlatiną padeda atskirti smulkus šiurkštus bėrimas, paraudusi gerklė ir ryškiai raudonas „braškinis“ liežuvis.
Skarlatinai būdingas smulkus, raudonas, visą kūną galintis apimti bėrimas, kuris dažnai primena saulės nudegimą, o liečiant gali būti šiurkštus lyg švitrinis popierius. Pirmieji bėrimo požymiai dažnai atsiranda veido, kaklo, krūtinės ar viršutinės kūno dalies srityje. Veidas gali parausti, ypač žandai, tačiau oda aplink burną dažnai išlieka blyškesnė – tai vienas iš skarlatinai būdingų požymių.
Vėliau bėrimas plinta į liemenį, rankas ir kojas, gali būti ryškesnis odos raukšlėse – pažastyse, kirkšnyse, alkūnių linkiuose ar kaklo srityje. Kartais šiose vietose matomos ryškesnės raudonos linijos. Pradėjus tinkamą gydymą, bėrimas dažniausiai pradeda blankti per kelias dienas ir paprastai išnyksta maždaug per savaitę, nors kai kuriais atvejais gali išlikti ilgiau.
Bėrimui nykstant, oda gali pradėti šerpetoti, pleiskanoti ar luptis. Tai dažniau pastebima ant pirštų, delnų, pėdų, kojų pirštų ar kirkšnių srityje. Odos lupimasis po skarlatinos gali tęstis dar kurį laiką net tada, kai vaikas ar suaugęs žmogus jau jaučiasi geriau.
„Braškinis“ liežuvis yra vienas būdingesnių skarlatinos požymių. Ligos pradžioje liežuvis gali būti padengtas balkšvu apnašu, o jo paviršiuje matosi iškilę skonio speneliai. Po kelių dienų apnašas nusivalo, liežuvis tampa ryškiai raudonas, grublėtas ir savo išvaizda primena braškę.
Kartu dažnai parausta gerklė, tonzilės gali būti padidėjusios, skausmingos, kartais su apnašomis. Dėl gerklės skausmo vaikui gali būti sunku ryti, jis gali atsisakyti valgyti ar gerti. Jei ryškiai raudonas liežuvis, stiprus gerklės skausmas ir karščiavimas pasireiškia kartu su bėrimu, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl skarlatinos įvertinimo.
Be bėrimo ir „braškinio“ liežuvio, skarlatina gali sukelti aukštą temperatūrą, šaltkrėtį, stiprų gerklės skausmą, galvos skausmą, bendrą silpnumą ir padidėjusius kaklo limfmazgius. Kai kuriems vaikams pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas, todėl ligos pradžioje skarlatina kartais gali būti supainiojama su žarnyno ar virusine infekcija.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skarlatinai nebūdingas vien tik bėrimas – dažniausiai kartu pasireiškia gerklės uždegimo požymiai ir karščiavimas. Jei vaikas karščiuoja, skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jam atsiranda smulkus raudonas bėrimas ar „braškinis“ liežuvis, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes skarlatina yra bakterinė infekcija ir dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais.
Skarlatina dažniausiai serga vaikai, nes jie daug laiko praleidžia artimame kontakte su kitais vaikais, o infekcija lengvai plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant ar naudojantis tais pačiais daiktais. Didžiausias užsikrėtimo pavojus kyla darželiuose, mokyklose, būreliuose ir šeimose, kuriose vienas vaikas jau serga streptokokine infekcija. Vaikams skarlatina gali prasidėti staiga: pakyla temperatūra, skauda gerklę, atsiranda silpnumas, galvos ar pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, o vėliau išryškėja smulkus raudonas bėrimas.
Vaikams skarlatiną svarbu atpažinti laiku, nes negydoma arba netinkamai gydoma infekcija gali didinti komplikacijų riziką. A grupės streptokokai gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, pūlingą tonzilių uždegimą, limfmazgių uždegimą ar odos infekcijas. Retesniais atvejais galimos sunkesnės komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, kraujo infekcija, reumatinė karštligė ar inkstų uždegimas. Dėl šios priežasties skarlatina nėra liga, kurią reikėtų gydyti vien namų priemonėmis.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei vaikas karščiuoja, skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jam atsiranda smulkus šiurkštus bėrimas, „braškinis“ liežuvis, padidėję kaklo limfmazgiai, pilvo skausmas ar vėmimas. Gydytojas įvertina simptomus, prireikus atlieka streptokoko testą ir paskiria tinkamą gydymą. Jei skiriami antibiotikai, būtina vartoti juos tiksliai taip, kaip nurodyta, ir nenutraukti kurso savarankiškai, net jei vaiko savijauta pagerėja anksčiau.
Skubios medicininės pagalbos reikėtų, jei vaikas tampa vangus, sunkiai pažadinamas, jam sunku kvėpuoti, jis negali nuryti skysčių, atsiranda dehidratacijos požymių, labai aukšta ar nemažėjanti temperatūra, stiprus kaklo sustingimas, traukuliai, stiprus pilvo skausmas arba būklė greitai blogėja. Tokie simptomai gali rodyti sunkesnę ligos eigą ar komplikacijas, todėl jų nereikėtų stebėti namuose.
Suaugusieji skarlatina serga rečiau nei vaikai, tačiau ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai suaugusieji užsikrečia artimai kontaktuodami su sergančiais vaikais, pavyzdžiui, šeimoje, ugdymo įstaigose ar sveikatos priežiūros aplinkoje. Nors persirgus gali susiformuoti tam tikras imunitetas, jis ne visada apsaugo nuo pakartotinio susirgimo, nes A grupės streptokokų yra skirtingų tipų.
Suaugusiesiems skarlatinos simptomai kartais būna ne tokie ryškūs kaip vaikams, todėl liga gali būti painiojama su angina, virusine infekcija ar kitu gerklės uždegimu. Gali pasireikšti gerklės skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, silpnumas, odos bėrimas ar ryškiau paraudęs liežuvis. Bėrimas ne visada būna labai intensyvus, todėl svarbu vertinti visumą – ar kartu yra aukšta temperatūra, stiprus gerklės skausmas, rijimo sunkumas ir kontaktas su sergančiu asmeniu.
Komplikacijų rizika suaugusiesiems dažniausiai didėja tada, kai skarlatina neatpažįstama laiku, gydoma netinkamai arba antibiotikų kursas nutraukiamas per anksti. Negydoma A grupės streptokoko infekcija gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, sinusitu, tonzilių ar aplinkinių audinių pūliniais, limfmazgių uždegimu. Retesniais atvejais galimos sunkesnės komplikacijos, tokios kaip reumatinė karštligė, inkstų uždegimas, plaučių uždegimas ar infekcijos išplitimas į kraują.
Didesnio atsargumo reikia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ar tiems, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Jei suaugusiajam pasireiškia stiprus gerklės skausmas, karščiavimas ir bėrimas, ypač po kontakto su skarlatina sergančiu vaiku, reikėtų kreiptis į gydytoją. Gydymą antibiotikais turi paskirti gydytojas, o paskirto kurso negalima nutraukti savarankiškai, net jei simptomai sumažėja po kelių dienų.
Skarlatina yra bakterinė infekcija, todėl pagrindinis jos gydymo būdas yra gydytojo paskirti antibiotikai. Papildomos priemonės gali padėti sumažinti karščiavimą, gerklės skausmą, niežulį ar bendrą silpnumą, tačiau jos nepakeičia antibakterinio gydymo.
Antibiotikai yra svarbiausia skarlatinos gydymo dalis, nes jie veikia ligos sukėlėją – A grupės streptokoką. Dažniausiai gydytojas skiria penicilino grupės antibiotikus, pavyzdžiui, peniciliną arba amoksiciliną. Jei žmogus yra alergiškas šiems vaistams, gydytojas gali parinkti kitą tinkamą antibiotiką, pavyzdžiui, iš makrolidų, cefalosporinų ar kitų grupių.
Gydymas antibiotikais dažniausiai trunka apie 10 dienų, tačiau tiksli trukmė priklauso nuo gydytojo paskirto vaisto ir individualios situacijos. Labai svarbu antibiotikus vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir pabaigti visą kursą net tada, kai temperatūra nukrenta, gerklės skausmas sumažėja ar bėrimas pradeda blankti. Per anksti nutraukus antibiotikus, infekcija gali atsinaujinti, žmogus gali toliau platinti bakterijas, o komplikacijų rizika išlieka didesnė.
Pradėjus tinkamą gydymą antibiotikais, užkrečiamumas paprastai sumažėja po maždaug 24–48 valandų, tačiau grįžti į darželį, mokyklą ar darbą reikėtų tik tada, kai žmogus nebekarščiuoja, jaučiasi geriau ir yra praėjęs gydytojo rekomenduotas laikotarpis nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Vaikų grįžimą į kolektyvą geriausia suderinti su gydytoju, ypač jei simptomai buvo sunkesni arba liga užsitęsė.
Skarlatinos nereikėtų gydyti be antibiotikų, jei gydytojas patvirtino bakterinę infekciją ir paskyrė antibakterinį gydymą. Negydoma arba netinkamai gydoma skarlatina gali komplikuotis ausų uždegimu, sinusitu, plaučių uždegimu, pūliniu gerklėje, inkstų uždegimu ar reumatine karštlige, kuri gali pažeisti širdį, sąnarius ir nervų sistemą. Antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus – jų nereikėtų pradėti, keisti ar nutraukti savarankiškai.
Simptominis gydymas padeda palengvinti savijautą, kol antibiotikai veikia infekcijos priežastį. Svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir rinktis minkštą, švelnų, gerklės nedirginantį maistą. Tinka vėsūs ar kambario temperatūros gėrimai, sriubos, košės, jogurtas, trintos daržovės, o labai karšto, aštraus, rūgštaus ar kieto maisto geriau vengti, nes jis gali dar labiau dirginti gerklę.
Karščiuojant gali būti naudojamos priemonės karščiavimo mažinimui, tačiau jas reikėtų rinktis pagal žmogaus amžių, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Vaikams dozavimas turi būti parenkamas pagal amžių ir kūno svorį, todėl svarbu laikytis pakuotės lapelyje ar gydytojo nurodytų rekomendacijų. Jei temperatūra labai aukšta, nemažėja ar žmogaus būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Gerklės diskomfortui gali padėti priemonės gerklės skausmo malšinimui – pastilės, purškalai, skalavimo tirpalai ar kitos vaistinėje pasirenkamos priemonės pagal amžių ir simptomus. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia gerklės skalavimas šiltu druskos tirpalu, pakankamas skysčių vartojimas ir drėgnesnis patalpų oras. Jei bėrimą lydi niežulys, gydytojas arba vaistininkas gali rekomenduoti tinkamas niežulį mažinančias priemones, o kai kuriais atvejais – antihistamininius vaistus.
Po ligos organizmui gali reikėti daugiau poilsio, visavertės mitybos ir skysčių. Vitaminai imunitetui gali būti svarstomi kaip papildoma priemonė, jei mityba nevisavertė, žmogus dažnai serga ar sveiksta po infekcijos, tačiau jie nėra skarlatinos gydymo pakaitalas. Svarbiausia – laikytis gydytojo paskirto gydymo, pabaigti antibiotikų kursą ir stebėti, ar savijauta gerėja.
Skarlatinos komplikacijos dažniau išsivysto tada, kai infekcija neatpažįstama laiku, negydoma antibiotikais arba paskirtas gydymo kursas nutraukiamas per anksti. A grupės streptokokas gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, pūlingą tonzilių uždegimą, limfmazgių uždegimą, odos infekcijas ar plaučių uždegimą. Dėl šios priežasties skarlatinos nereikėtų laikyti tik paprastu bėrimu ar gerklės skausmu.
Retesniais atvejais negydoma arba netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip reumatinė karštligė, inkstų uždegimas ar infekcijos išplitimas į kraują. Reumatinė karštligė gali pažeisti širdį, sąnarius ir nervų sistemą, todėl ypač svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo ir pabaigti visą antibiotikų kursą. Jei gydymo metu būklė blogėja, karščiavimas nemažėja, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas, patinimai, šlapimo pokyčiai ar nauji simptomai, būtina pakartotinai kreiptis į gydytoją.
Šiuo metu vakcinos nuo skarlatinos nėra, tačiau užsikrėtimo riziką galima sumažinti laikantis tinkamos higienos ir sveikos gyvensenos įpročių.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo skarlatinos:
Šiais laikais, laiku pradėjus gydymą antibiotikais, skarlatina paprastai išgydoma per maždaug savaitę ir nesukelia rimtų pasekmių. Vis dėlto negydoma liga gali komplikuotis ir išsivystyti į:
Taip, persirgus skarlatina, įprastai susiformuoja imunitetas. Tačiau kartais pasitaiko pakartotinių susirgimų, nors tai nutinka gana retai.
Pradėjus vartoti antibiotikus, užkrečiamumas išnyksta per 24–48 valandas nuo pirmosios dozės. Jei gydymas antibiotikais nepradedamas, žmogus gali platinti infekciją dar kelias savaites.
Skarlatinos bėrimas dažniausiai būna smulkus, raudonas ir šiurkštus liečiant – oda gali priminti švitrinį popierių arba saulės nudegimą. Jis dažnai prasideda veido, kaklo, krūtinės ar viršutinės kūno dalies srityje, vėliau plinta į liemenį, rankas ir kojas. Veidas gali būti paraudęs, tačiau oda aplink burną dažnai išlieka blyškesnė. Bėrimas gali būti ryškesnis odos raukšlėse – pažastyse, kirkšnyse, alkūnių linkiuose. Jam nykstant, oda kartais pradeda šerpetoti ar luptis, ypač ant pirštų, delnų ir pėdų. Jei bėrimą lydi karščiavimas, stiprus gerklės skausmas ar „braškinis“ liežuvis, reikėtų kreiptis į gydytoją.
