Cinkas yra vienas svarbiausių mikroelementų, reikalingų imuninei sistemai, odai, plaukams, nagams, normaliai odos būklei ir ląstelių veiklai. Kadangi organizmas cinko nekaupia dideliais kiekiais, jo reikia reguliariai gauti su maistu arba, esant poreikiui, su maisto papildais.
Cinkas yra būtinas mikroelementas, kurio organizmui reikia nedideliais kiekiais, tačiau jis dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Cinkas padeda palaikyti normalią angliavandenių ir maistinių makromedžiagų apykaitą, prisideda prie ląstelių dalijimosi proceso, baltymų sintezės, genetinės medžiagos veiklos ir taip padeda palaikyti normalią DNR sintezę ir imuninės sistemos veiklą. Kadangi žmogaus organizmas cinko nekaupia didelėmis atsargomis, jo reikia reguliariai gauti su maistu.
Cinko poreikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos, sveikatos būklės, nėštumo, žindymo, fizinio aktyvumo ar virškinimo sistemos sutrikimų. Jei su maistu cinko gaunama per mažai arba jis prasčiau pasisavinamas, ilgainiui gali sutrikti procesai, kuriuose šis mikroelementas dalyvauja. Todėl vertinant cinko kiekį svarbu atsižvelgti ne tik į mitybą, bet ir į bendrą organizmo būklę.
Cinko nauda organizmui pirmiausia siejama su imuninės sistemos veikla, ląstelių atsinaujinimu ir normalia odos būkle. Cinkas padeda palaikyti normalią angliavandenių ir maistinių makromedžiagų apykaitą, dalyvauja baltymų ir DNR sintezėje, todėl yra svarbus ląstelių dalijimuisi, audinių atsinaujinimui ir normaliam žaizdų gijimui. Dėl šios priežasties pakankamas cinko kiekis svarbus audinių atsinaujinimui ir organizmo atsistatymo procesams.
Cinkas taip pat svarbus odos, plaukų ir nagų būklei palaikyti. Jo trūkumas gali būti susijęs su plaukų slinkimu ar nagų silpnėjimu, tačiau tokie simptomai nebūtinai visada reiškia cinko trūkumą – juos gali lemti ir geležies, vitamino D, biotino, baltymų stoka, hormonų pokyčiai ar kitos sveikatos būklės. Todėl, jei odos, plaukų ar nagų problemos užsitęsia, verta įvertinti bendrą mitybą ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Cinkas prisideda ir prie vaisingumo bei reprodukcinės funkcijos palaikymo. Jis svarbus normaliai testosterono koncentracijai kraujyje, normaliai vaisingumo ir reprodukcijos funkcijai, taip pat ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Be to, cinkas dalyvauja vitamino A apykaitoje, todėl yra svarbus normaliai regėjimo funkcijai. Ši nauda ypač aktuali tada, kai mityba yra ribota, organizmui tenka didesnis krūvis arba yra didesnė mikroelementų trūkumo rizika.
Dažnai kartu aptariama ir cinko, ir seleno nauda, nes abu šie mikroelementai svarbūs imuninei sistemai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Cinkas ir selenas gali būti derinami maisto papilduose, tačiau jų nereikėtų vartoti didelėmis dozėmis be poreikio. Per didelis mikroelementų kiekis gali būti žalingas, todėl papildus geriausia rinktis pagal mitybą, sveikatos būklę, amžių, vartojamus vaistus ir specialisto rekomendaciją.
Eurovaistine.lt vaistininkė Greta Miežė teigia, kad cinko trūkumo simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui, todėl iš pradžių juos lengva supainioti su nuovargiu, stresu ar kitų maistinių medžiagų stoka. Kadangi cinkas padeda palaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę esant jo trūkumui gali atsirasti odos sudirgimas, bėrimai, pleiskanojimas, plaukų slinkimas, silpnesni nagai, suprastėjęs apetitas, nuovargis ar bendras silpnumas.
Vaistininkė priduria, kad šie simptomai nėra būdingi vien tik cinko trūkumui. Plaukų slinkimą, odos problemas ar silpnumą gali lemti geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, baltymų trūkumas, skydliaukės sutrikimai, hormonų pokyčiai, stresas ar lėtinės ligos. Todėl jei simptomai užsitęsia, stiprėja arba kartojasi, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai bei tikslingas cinko vartojimas.
Cinkas maiste yra tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktuose, tačiau iš gyvūninio maisto jis paprastai pasisavinamas geriau. Daugiausia cinko turi jūros gėrybės, ypač austrės, taip pat jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas, jogurtas ir kiti pieno produktai. Šie produktai naudingi tuo, kad kartu suteikia baltymų ir kitų maistinių medžiagų, kurios svarbios normaliai organizmo veiklai.
Augaliniai cinko šaltiniai taip pat gali būti vertinga mitybos dalis. Cinko yra moliūgų ir sezamų sėklose, riešutuose, lęšiuose, avinžirniuose, pupelėse, viso grūdo duonoje, avižose, grikiuose ir kitose grūdinėse kultūrose. Vis dėlto ankštiniuose, sėklose ir grūduose esantys fitatai gali mažinti cinko pasisavinimą, todėl augalinę mitybą pasirinkusiems žmonėms svarbu pasirūpinti įvairove, pakankamu baltymų kiekiu ir tinkamu produktų paruošimu, pavyzdžiui, mirkymu ar daiginimu.
Cinko papildų pirmiausia nereikėtų rinktis vietoj subalansuotos mitybos. Pasak jos, geriausia pradėti nuo kasdienio raciono: įtraukti daugiau baltymų turinčių produktų, sėklų, riešutų, ankštinių ir viso grūdo gaminių. Jei mityba ribota, žmogus dažnai serga, pastebi lėtą žaizdų gijimą, plaukų slinkimą ar kitus galimus trūkumo požymius, dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Cinko papildai gali skirtis ne tik doze, bet ir cinko forma, nuo kurios priklauso pasisavinimas, toleravimas ir tinkamumas konkrečiam žmogui. Dažniau sutinkamos formos yra cinko bisglicinatas, pikolinatas, citratas, gliukonatas ir oksidas. Eurovaistine.lt vaistininkė G. Miežė atkreipia dėmesį, kad renkantis papildą svarbu žiūrėti ne tik į bendrą cinko kiekį pakuotėje, bet ir į tai, kiek elementinio cinko yra vienoje dozėje bei kokia forma jis pateikiamas.
Cinko bisglicinatas yra chelatinė cinko forma, kai cinkas sujungtas su aminorūgštimi glicinu. Ji dažnai vertinama dėl gero pasisavinimo ir švelnesnio poveikio virškinimo sistemai, todėl gali būti tinkama žmonėms, kuriems nuo kai kurių mineralų papildų pasireiškia pykinimas ar skrandžio dirginimas. Cinko pikolinatas taip pat laikomas gerai pasisavinama forma, o cinko citratas ir gliukonatas dažnai naudojami kasdieniuose papilduose dėl pakankamo pasisavinimo ir gero toleravimo.
Cinko oksidas paprastai turi didelį elementinio cinko kiekį, tačiau jo pasisavinimas gali būti prastesnis nei organinių ar chelatinių formų. Dėl šios priežasties vaistininkė Greta Miežė pataria nevertinti papildo vien pagal didžiausią skaičių etiketėje – svarbiau, kad forma būtų tinkama, dozė pagrįsta, o sudėtis kuo aiškesnė. Jei žmogus turi jautrų skrandį, vartoja kelis papildus ar vaistus, verta pasitarti su vaistininku, kuri forma būtų tinkamiausia.
Papildų forma taip pat gali skirtis: kapsulės ir tabletės patogios kasdieniam vartojimui, skystos formos ar pastilės gali būti pasirenkamos tada, kai sunku nuryti tabletes, o kompleksiniai preparatai dažnai derina kelias medžiagas vienoje dozėje. Cinkas ir selenas dažnai derinami produktuose, skirtuose imuninei sistemai ar ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso palaikyti. Tokie papildai imunitetui gali būti aktualūs, kai mityba nevisavertė ar padidėja mikroelementų poreikis, tačiau jų nereikėtų vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis be aiškios priežasties.
Cinkas taip pat dažnai įtraukiamas į papildus grožiui, nes jis svarbus odos, plaukų ir nagų būklei palaikyti. Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad cinko papildai nėra greitas sprendimas visoms odos ar plaukų problemoms – pirmiausia reikia įvertinti mitybą, galimus kitų medžiagų trūkumus ir bendrą sveikatos būklę. Renkantis papildą verta rinktis aiškios sudėties produktus, be perteklinių dažiklių, saldiklių ar nereikalingų priedų, ir neviršyti rekomenduojamos paros normos.
Cinkas turėtų būti vartojamas pagal amžių, mitybą, sveikatos būklę ir konkretaus produkto sudėtį. Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama orientuotis į maždaug 8–11 mg cinko per parą poreikį, tačiau papildų dozės gali būti didesnės, jei yra nustatytas trūkumas ar padidėjęs poreikis. Vaistininkė pataria cinko papildus vartoti po valgio arba su maistu, nes vartojamas tuščiu skrandžiu cinkas kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą ar skrandžio diskomfortą. Jei cinkas vartojamas kursu, dažniausiai pasirenkama 2–3 mėnesių trukmė, o vėliau verta įvertinti, ar papildų dar reikia.
Svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės, nes per didelis cinko kiekis gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, viduriavimą, metalo skonį burnoje, galvos skausmą, o ilgai vartojant dideles dozes – sutrikdyti vario pasisavinimą ir silpninti imuninės sistemos pusiausvyrą. Cinkas gali konkuruoti su kitais mineralais, ypač geležimi ir variu, todėl jų papildus geriau vartoti skirtingu paros metu, paliekant bent kelių valandų tarpą. Greta Miežė pabrėžia, kad ilgalaikis ar didesnių dozių cinko vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojami vaistai, yra lėtinių ligų, nėštumas, žindymas ar jau vartojami kiti mineralų kompleksai.
Į gydytoją arba vaistininką reikėtų kreiptis, jei įtariamas ryškus cinko trūkumas: žaizdos gyja lėtai, vargina nepaaiškinamas plaukų slinkimas, odos bėrimai, stiprus nuovargis. Specialisto konsultacija taip pat būtina, jei simptomai užsitęsia, stiprėja arba žmogus serga lėtinėmis virškinimo, kepenų, inkstų ligomis, turi mitybos apribojimų, vartoja daug vaistų ar planuoja cinką vartoti ilgiau nei kelis mėnesius. Tokiais atvejais svarbu įvertinti ne tik cinko poreikį, bet ir galimas kitas simptomų priežastis.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu cinkas yra svarbus ląstelių dalijimuisi ir normaliai imuninės sistemos veiklai, tačiau papildus reikėtų rinktis atsargiai. Nėščiosioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama savarankiškai vartoti didelių cinko dozių ar kelių mineralų kompleksų vienu metu, nes per didelis kiekis gali sutrikdyti kitų mikroelementų, pavyzdžiui, vario, pusiausvyrą. Jei mityba ribota, yra pykinimas, virškinimo sutrikimų, anemija, dažnos infekcijos ar svarstomi cinko papildai, geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Cinko poreikis gali būti didesnis vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiu, nėščiosioms, žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, aktyviai sportuojantiems, dažnai sergantiems ar sveikstantiems po infekcijų. Didesnė trūkumo rizika taip pat gali būti žmonėms, kurių mityba ribota, kurie valgo mažai gyvūninės kilmės produktų, turi virškinimo sutrikimų ar lėtinių ligų.
Cinkas padeda palaikyti normalią plaukų, odos bei nagų būklę, todėl esant odos bėrimui, pleiskanojimui, plaukų slinkimui, silpnesniems nagams, galima įtarti jo trūkumą. Vis dėlto šie simptomai gali būti susiję ir su kitų maistinių medžiagų trūkumu ar sveikatos būklėmis, todėl užsitęsus simptomams verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Cinką galima vartoti kartu su selenu, nes abu mikroelementai svarbūs normaliai imuninės sistemos veiklai ir ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Toks derinys dažnai būna papilduose imunitetui, odai, plaukams ar nagams. Svarbu neviršyti rekomenduojamų paros dozių ir vengti kelių skirtingų kompleksų vartojimo vienu metu, kad nebūtų gaunamas per didelis mikroelementų kiekis.
Cinkas svarbus odai ir plaukams, nes dalyvauja ląstelių dalijimosi, baltymų sintezės, audinių atsinaujinimo ir žaizdų gijimo procesuose, taip pat cinkas padeda išsaugoti normalų regėjimą. Jis padeda palaikyti normalią odos būklę, o jo trūkumas gali būti susijęs su odos sudirgimu, plaukų slinkimu ar nagų silpnėjimu. Jei odos ar plaukų problemos užsitęsia, verta įvertinti ne tik cinką, bet ir geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, baltymų kiekį bei hormonų pusiausvyrą.
