Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai būdingi jaunesnio amžiaus moterims, ypač iki 40 metų. Po menopauzės didėja piktybinių navikų atsiradimo tikimybė. Nepiktybiniai dariniai gali būti skirstomi į funkcines kiaušidžių cistas, endometriozines cistas ir tikruosius gerybinius kiaušidžių auglius.
Funkcinės cistos susiformuoja dėl kiaušidžių veiklos sutrikimų arba ankstyvojo nėštumo metu. Jos gali būti kelių tipų: folikulinės, geltonkūnio ir tekaliuteininės. Dažniausiai pasitaiko folikulinės cistos, rečiau – geltonkūnio, kurios susidaro, kai geltonkūnyje kaupiasi kraujas. Jei tokia cista plyšta, gali prasidėti stiprus kraujavimas į pilvo ertmę. Geltonkūnio cistos dažniausiai plyšta fizinio krūvio, lytinio akto metu arba po traumos. Tekaliuteininės cistos dažniausiai yra dvišalės ir lemia abiejų kiaušidžių padidėjimą.
Funkcinės kiaušidžių cistos dažnai būna besimptomės. Jos įprastai aptinkamos makštinio tyrimo metu arba atliekant ultragarsinį tyrimą. Jei geltonkūnio cista plyšta ir į pilvo ertmę patenka didelis kiekis kraujo, gali išsivystyti hemoraginis šokas.
Dalis funkcinių cistų gali išnykti savaime, be gydymo. Folikulinėms cistoms dažniausiai taikoma 3–6 mėnesių hormoninė terapija. Jei po šio laikotarpio cista neišnyksta, svarstoma chirurginė intervencija. Nustačius kiaušidės cistą moteriai po menopauzės, atliekamas naviko žymens CA-125 tyrimas. Jei cistinis darinys yra be išaugų, o jo skersmuo neviršija 5 cm, moteris turi būti stebima. Kitu atveju, jeigu cistinis darinys yra didesnis nei 10 cm ar jo struktūra netolygi, būtina operacija ir histologinis darinio ištyrimas. Vaisingo amžiaus moterims operacijos metu paprastai pašalinamas tik cistinis darinys, o moterims po menopauzės – visa kiaušidė.
Pagrindinė priemonė, leidžianti išvengti funkcinių cistų, – ilgalaikis sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimas.
Nepiktybiniai kiaušidžių navikai gali formuotis iš embrioninių ląstelių, kiaušidės serozinio dangalo arba stromos audinio.
Vienas dažniausių nepiktybinių kiaušidžių navikų tipų, sudarantis apie trečdalį visų gerybinių kiaušidžių darinių, – kilęs iš embrioninio audinio. Tai teratoma, dar vadinama dermoidine cista. Dermoidinės cistos sudėtyje gali būti plaukų, odos su jos priedais, prakaito ir riebalų liaukų ląstelių, raumenų, kaulinio audinio, dantų ir kitų audinių.
Endometriozinės cistos gali būti tiek vienpusės, tiek abipusės. Jos susiformuoja susiliejus keliems endometriozės židiniams.
Dauguma nepiktybinių kiaušidžių navikų nesukelia jokių simptomų. Endometriozinėms cistoms būdingi apatinės pilvo dalies skausmai, skausmingos mėnesinės, rudos išskyros prieš ir po menstruacijų, diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu. Nepiktybiniai kiaušidžių navikai nustatomi atliekant bimanualinį ir ultragarsinį tyrimus arba laparoskopiją. Pagrindinis gydymo metodas – chirurginė intervencija.
