Imuniteto stiprinimas – nuoseklus ir kompleksiškas procesas. Tam svarbi subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir žalingų įpročių vengimas. Norint išvengti ligų ir negalavimų, kasdien būtina gauti įvairių maisto medžiagų iš skirtingų produktų grupių, pavyzdžiui, grūdinių, daržovių, vaisių. Sveika, visavertė mityba leidžia užtikrinti reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį, tačiau šaltuoju metų laiku, kai sunkiau rasti šviežių produktų ar mityba nėra subalansuota, organizmui gali jų pritrūkti.
Tokiais atvejais pravartu papildomai vartoti imunitetą palaikančius vitaminus ir mineralus. Toliau aptarsime dažniausiai kylančius klausimus apie maisto papildų vartojimą ir jų derinimą.
Imunitetas gali nusilpti ne tik dėl nepakankamo vitaminų ar maistinių medžiagų kiekio mityboje, bet ir dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, netaisyklingos dietos, staigaus svorio sumažėjimo, rūkymo, alkoholio vartojimo ar net oro užterštumo. Prie nusilpusios imuninės sistemos dažnai prisideda stresas, ilgas fizinis ar protinis nuovargis bei miego trūkumas.
Pirmieji požymiai, įspėjantys apie nusilpusį imunitetą, – nuolatinis nuovargis, silpnumas, dažnesni peršalimai ar kitos infekcijos, taip pat padidėjęs jautrumas. Tokiu atveju svarbu neatidėlioti ir atlikti kraujo tyrimus, kurie leis aptikti tam tikrų medžiagų trūkumą. Gydytojas įvertins tyrimų rezultatus, o vaistininkas padės išsirinkti tinkamus maisto papildus. Taip pat verta pasikonsultuoti su vaistininku, kuris patars, kaip derinti maisto produktų, papildų ir vaistų vartojimą.
Imuninės sistemos stiprinimui svarbūs antioksidantai – vitaminai A, C ir E. Be jų, naudingas ir selenas, cinkas, vitaminas D, žuvų taukai, propolis bei augaliniai ekstraktai, tokie kaip ežiuolė ir erškėčiai. Dažniausiai imunitetui palaikyti vartojami žuvų taukai, vitaminai C ir D, tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus poreikiai gali skirtis.
Maisto papildai imunitetui siūlomi įvairiomis formomis: kapsulėmis, tabletėmis, skystais tirpalais, purškalais, guminukais ar net inhaliatoriais. Riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E) geriausiai vartoti aliejinės formos, pavyzdžiui, kapsulių pavidalo. Norint užtikrinti geresnį jų pasisavinimą, nereikėtų vartoti vitaminų tuščiu skrandžiu, nes jie veiksmingiausi vartojant kartu su maistu.
Siekiant, kad organizmas geriau pasisavintų vitaminus ir mineralus, svarbu atkreipti dėmesį į jų vartojimo ypatybes.
Tarp bet kokių skirtingų papildų vartojimo patartina išlaikyti bent 15–30 minučių tarpą.
Norint, kad maisto papildai veiktų efektyviai, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Visus papildus geriausiai užsigerti tik vandeniu. Jokiu būdu nerekomenduojama papildų vartoti su alkoholiu ar kava, nes jie stabdo vitaminų bei mineralų pasisavinimą.
Vartojant vitaminą C, reikėtų riboti saldumynų ir cukraus turinčių produktų kiekį, nes didelis cukraus kiekis apsunkina šio vitamino įsisavinimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad organizmo gebėjimą pasisavinti vitaminus ir mineralus gali sumažinti nuolatinis stresas, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis) bei antibiotikų vartojimas. Tokiais atvejais gali prireikti didesnio dėmesio subalansuotai mitybai ir tinkamai papildų vartojimo tvarkai.
Norint turėti stiprią imuninę sistemą, svarbu pasirūpinti ir savo kasdieniais įpročiais. Bent 30–60 minučių kasdien praleiskite gryname ore, įtraukite mankštą ar kitą fizinę veiklą, reguliariai vėdinkite patalpas. Ne mažiau svarbus ir kokybiškas miegas, todėl stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per parą.
Taip pat turėtų būti subalansuotas mitybos pagrindas. Įtraukite į maisto racioną vadinamąjį supermaistą: avokadus, morkas, burokėlius, brokolius, artišokus, Briuselio kopūstus, saldžiąsias bulves, ankštines daržoves, baltymų turinčius produktus bei įvairius vaisius.
Jeigu kyla klausimų, kokius papildus rinktis ar kaip juos derinti, visada galima pasikonsultuoti su vaistininku, kuris padės priimti tinkamiausią sprendimą.
