Žemas hemoglobinas gali būti susijęs su geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu, kraujavimu, lėtinėmis ligomis ar kitais sveikatos sutrikimais. Kadangi priežastys gali būti skirtingos, svarbu ne tik pastebėti simptomus, bet ir laiku atlikti tyrimus bei pasitarti su gydytoju.
Atsakant į klausimą „Hemoglobinas – kas tai?“, hemoglobiną galima apibūdinti kaip raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantį geležies turintį baltymą, kuris padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus organizmo audinius. Tyrimų atsakymuose jis dažnai žymimas santrumpa HGB, todėl bendrame kraujo tyrime matomas HGB rodiklis parodo, koks hemoglobino kiekis yra kraujyje.
Kai hemoglobinas yra per žemas, organizmo audiniai gali gauti mažiau deguonies, todėl žmogus gali jausti nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą ar greitesnį širdies plakimą. Sumažėjęs hemoglobino kiekis dažnai siejamas su anemija – būkle, kai kraujas negali pakankamai efektyviai aprūpinti organizmo deguonimi. Vis dėlto anemija gali turėti skirtingų priežasčių, todėl vien žinoti HGB rezultatą nepakanka – svarbu įvertinti ir kitus kraujo tyrimo rodiklius bei, prireikus, atlikti papildomus tyrimus.
Hemoglobino norma priklauso nuo amžiaus, lyties, nėštumo, bendros sveikatos būklės ir net gyvenamosios vietos aukščio virš jūros lygio. Tyrimų atsakymuose hemoglobinas dažniausiai nurodomas g/L, todėl vertinant rezultatą svarbu žiūrėti ne tik į skaičių, bet ir į laboratorijos pateiktas ribas. Žemiau pateikta hemoglobino normos lentelė leidžia orientuotis, kokios reikšmės dažniausiai laikomos įprastomis skirtingoms žmonių grupėms.
|
Grupė |
Orientacinė hemoglobino norma, g/L |
|
Vyrai |
138–172 g/L |
|
Moterys |
121–151 g/L |
|
Nėščiosios |
dažniausiai ≥110 g/L, II trimestre gali būti ≥105 g/L |
|
Naujagimiai |
140–240 g/L |
|
Kūdikiai |
95–140 g/L |
|
Vaikai nuo 1 metų |
dažniausiai apie 110–155 g/L, priklausomai nuo amžiaus |
Vyrų hemoglobino kiekis įprastai būna didesnis nei moterų, nes tam įtakos turi hormonai, raumenų masė ir skirtingi fiziologiniai poreikiai. Moterims hemoglobino kiekį gali mažinti menstruacijos, o hemoglobinas nėštumo metu natūraliai gali būti mažesnis dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio. Vaikų rodikliai keičiasi augant, todėl hemoglobino norma vaikams lentelėje pateikiama tik orientacinė – tikslų rezultatą visada reikėtų vertinti pagal vaiko amžių ir gydytojo arba laboratorijos nurodytas ribas.
Svarbu nepamiršti, kad sumažėjęs hemoglobinas nebūtinai reiškia vien geležies trūkumą. Jį gali lemti ir vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, kraujavimas, lėtinės ligos, inkstų veiklos sutrikimai ar kitos priežastys. Todėl, jeigu HGB rodiklis yra mažesnis nei norma, reikėtų ne tik koreguoti mitybą, bet ir pasitarti su gydytoju dėl papildomų tyrimų.
Glikuotas hemoglobinas, dar žymimas HbA1c, yra hemoglobino dalis, prie kurios prisijungusi gliukozė. Kadangi raudonieji kraujo kūneliai gyvuoja apie kelis mėnesius, HbA1c tyrimas parodo ne momentinį cukraus kiekį kraujyje, o vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius 2–3 mėnesius. Dėl to šis tyrimas dažnai naudojamas cukrinio diabeto rizikai įvertinti, diabetui diagnozuoti ir jau sergančių žmonių gliukozės kontrolei stebėti.
Dažnai kyla klausimas, ar „glikozilintas“ ir „glikuotas“ hemoglobinas reiškia tą patį. Praktikoje šie terminai dažniausiai vartojami kaip sinonimai – abu apibūdina HbA1c tyrimą. Vis dėlto medicininėje kalboje vis dažniau vartojamas terminas „glikuotas hemoglobinas“, nes jis tiksliau apibūdina procesą, kai gliukozė prisijungia prie hemoglobino.
Vertinant tyrimo rezultatus, svarbu žinoti, kokia yra glikozilinto hemoglobino norma. Įprastai HbA1c mažiau nei 5,7 proc. laikomas normaliu rezultatu, 5,7–6,4 proc. gali rodyti prediabetą, o 6,5 proc. ar didesnis rodiklis gali būti vienas iš cukrinio diabeto diagnostikos kriterijų. Vis dėlto rezultatą visada turėtų įvertinti gydytojas, nes HbA1c gali būti netikslus sergant kai kuriomis kraujo ligomis, esant anemijai, nėštumo metu ar po kraujo netekimo.
Žemas hemoglobinas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas jį lemia konkrečiu atveju. Dažniausiai hemoglobinas krenta dėl geležies trūkumo – kai organizmui nepakanka geležies, jis negali pagaminti pakankamai hemoglobino, reikalingo deguoniui pernešti. Tačiau atsakymas į klausimą, kodėl krenta hemoglobinas, gali būti susijęs ir su vitamino B12 trūkumu, nes ši medžiaga būtina normaliai raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Kita svarbi priežasčių grupė – kraujavimas. Hemoglobinas gali mažėti dėl gausių menstruacijų, kraujavimo iš virškinamojo trakto, po operacijų, traumų ar kitų būklių, kai netenkama kraujo. Kartais žemą hemoglobino kiekį lemia ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, uždegiminės, inkstų, onkologinės ar virškinamojo trakto ligos, kurios gali sutrikdyti kraujo gamybą, maistinių medžiagų pasisavinimą arba didinti jų poreikį.
Žemo hemoglobino simptomai dažnai vystosi palaipsniui, todėl žmogus kurį laiką gali juos priskirti nuovargiui, stresui ar miego trūkumui. Dažniausiai pasireiškia nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, blyški oda, šąlančios galūnės ar sumažėjęs darbingumas. Kuo hemoglobino kiekis mažesnis, tuo simptomai gali būti ryškesni.
Jeigu tyrime matomas hemoglobinas 70 g/L ar dar mažesnis rodiklis, tai jau laikoma pavojingai žema reikšme, kuri gali rodyti sunkią anemiją ir reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu pasireiškia dusulys ramybėje, krūtinės skausmas, alpimas, stiprus silpnumas, labai dažnas širdies plakimas, kraujavimas ar juodos išmatos. Tokiais atvejais nereikėtų apsiriboti papildais ar mitybos korekcija – būtina nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Jeigu tyrimo rezultatai parodė žemą hemoglobiną, ką daryti tokiu atveju? Eurovaistine.lt vaistininkė Greta Miežė pataria pirmiausia ne spėlioti, o išsiaiškinti galimą priežastį – ar tai susiję su geležies trūkumu, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, kraujavimu, gausiomis menstruacijomis, nėštumu ar kitomis sveikatos būklėmis. „Mažas hemoglobinas nėra diagnozė savaime – tai rodiklis, kuris parodo, kad organizmui gali trūkti deguonį pernešančio baltymo, todėl svarbu įvertinti ir kitus kraujo tyrimo rezultatus“, – komentuoja ji.
Kasdienėje mityboje verta pasirūpinti geležies turinčiais produktais. Geriausiai organizmas pasisavina hemine geležį, kurios yra gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, raudonoje mėsoje, kepenyse, paukštienoje, žuvyje. Taip pat verta įtraukti daugiau augalinių geležies šaltinių, pavyzdžiui, ankštinių daržovių, grikių, avižų, moliūgų sėklų, riešutų, špinatų, burokėlių, džiovintų vaisių. „Tam, kad geležis būtų pasisavinama geriau, ją naudinga derinti su vitaminu C, pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais, uogomis, paprika, raugintomis daržovėmis ar kitais vitamino C turinčiais produktais“, – sako vaistininkė Greta Miežė.
Vaistinėje galima rasti nereceptinių geležies preparatų – kapsulių, tablečių, skystų formų ar kompleksinių papildų su vitaminu C, folio rūgštimi ar vitaminu B12. Tokie geležies vitaminai ir maisto papildai gali būti naudingi, kai geležies trūkumas patvirtintas tyrimais arba juos rekomenduoja gydytojas ar vaistininkas. Vis dėlto juos turėtumėte rinktis atsakingai, ypač jeigu vartojate kitus vaistus, turite virškinimo sutrikimų, laukiatės, žindote ar geležies papildai anksčiau sukėlė pykinimą, vidurių užkietėjimą ar pilvo diskomfortą. Geležies preparatų nereikėtų vartoti „profilaktiškai“ ilgą laiką be tyrimų, nes per didelis geležies kiekis organizmui taip pat gali būti žalingas.
Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu hemoglobinas yra labai žemas, simptomai ryškūs arba greitai stiprėja. Nedelskite, jei jaučiate dusulį ramybėje, krūtinės skausmą, alpstate, pastebite kraują išmatose ar šlapime, išmatos tampa juodos, menstruacijos yra itin gausios arba atsiranda stiprus silpnumas ir padažnėjęs širdies plakimas. Gydytojo konsultacija taip pat svarbi vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių hemoglobino kiekis negerėja net vartojant papildus ar koreguojant mitybą.
Nors dažniau kalbama apie per žemą hemoglobino kiekį, hemoglobinas gali būti ir per aukštas. Taip gali nutikti dėl dehidratacijos, kai sumažėja skysčių kiekis kraujyje ir hemoglobino koncentracija atrodo didesnė, taip pat dėl rūkymo, gyvenimo dideliame aukštyje, kai kurių plaučių ar širdies ligų. Viena iš galimų priežasčių – policitemija, kai organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, todėl kraujas tampa tirštesnis ir gali didėti trombų rizika.
Aukštas hemoglobino kiekis gali nekelti jokių simptomų, tačiau kai kuriais atvejais žmogų gali pasireikšti:
Dažnai sakoma, kad kraujas tampa „tirštesnis“ – mediciniškai tai reiškia, kad padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali apsunkinti kraujo tekėjimą. Dėl to svarbu nevertinti vieno rodiklio atskirai – kartu reikėtų įvertinti hematokritą, eritrocitus, deguonies įsotinimą, skysčių balansą ir kitus tyrimus.
Vertinant, ar hemoglobino kiekis per aukštas, svarbu atsižvelgti į lytį, nes vyrų ir moterų normos skiriasi: hemoglobino norma moterims įprastai yra žemesnė nei vyrams, todėl aukštas hemoglobinas moterims gali būti nustatomas esant mažesnei reikšmei nei vyrams. Aukštas hemoglobinas vyrams taip pat turėtų būti įvertintas, ypač jei rodiklis nuolat viršija laboratorijos normą arba žmogus rūko, serga širdies, plaučių ligomis, vartoja testosterono preparatus ar jaučia simptomus. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei aukštas hemoglobino kiekis kartojasi keliuose tyrimuose, atsiranda galvos skausmas, svaigimas, regėjimo pokyčiai, dusulys, krūtinės skausmas, galūnių tirpimas, nepaaiškinamas niežulys ar yra trombozių rizikos veiksnių.
Šaltiniai:
1. MedlinePlus. Hemoglobin. Prieiga per internetą: https://medlineplus.gov/ency/article/003645.htm 2. World Health Organization. Guideline on haemoglobin cutoffs to define anaemia in individuals and populations. Prieiga per internetą: https://www.who.int/publications/i/item/9789240088542 3. Cleveland Clinic. Hemoglobin Test: What It Is, Procedure & Results. Prieiga per internetą: https://my.clevelandclinic.org/health/diagnostics/17790-hemoglobin-test 4. American Diabetes Association. Diabetes Diagnosis & Tests. Prieiga per internetą: https://diabetes.org/about-diabetes/diagnosis 5. Cleveland Clinic. High Hemoglobin Count: Causes, Testing & Treatment. Prieiga per internetą: https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/17789-high-hemoglobin-count
Kai hemoglobinas sumažėjęs nedaug ir priežastis susijusi su nepakankamu geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties kiekiu mityboje, mitybos korekcija gali padėti. Verta dažniau rinktis geležies turinčius produktus – raudoną mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, grikius, avižas, riešutus, sėklas, žalialapes daržoves. Geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl šiuos produktus naudinga derinti su uogomis, citrusiniais vaisiais, paprika ar raugintomis daržovėmis. Vis dėlto, jei hemoglobinas labai žemas arba yra ryškių simptomų, vien mitybos dažniausiai nepakanka – būtina išsiaiškinti priežastį ir pasitarti su gydytoju.
Hemoglobino atsistatymo trukmė priklauso nuo to, kiek jis sumažėjęs ir kokia yra priežastis. Jei žemą hemoglobiną lemia geležies trūkumas, pradėjus tinkamą gydymą ar vartoti gydytojo rekomenduotus papildus, kraujo rodikliai dažnai pradeda gerėti per kelias savaites, tačiau geležies atsargoms atkurti gali prireikti kelių mėnesių. Todėl svarbu nenutraukti papildų vartojimo vos pagerėjus savijautai. Pakartotiniai tyrimai padeda įvertinti, ar hemoglobinas ir geležies atsargos atsistato tinkamai.
Nėštumo metu hemoglobino kiekis gali natūraliai šiek tiek sumažėti dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio, tačiau ryškesnis sumažėjimas neturėtų būti ignoruojamas. Žemas hemoglobinas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu nuovargiu, silpnumu, dusuliu, o esant didesnei anemijai – su nepalankiomis pasekmėmis mamai ir kūdikiui. Todėl nėščiosioms svarbu reguliariai atlikti gydytojo paskirtus kraujo tyrimus ir nevartoti geležies preparatų savarankiškai didelėmis dozėmis. Jei tyrimai rodo mažą hemoglobino ar feritino kiekį, tinkamą papildų dozę turėtų parinkti gydytojas.
Įprastas hemoglobino tyrimas, dažnai žymimas HGB, parodo hemoglobino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti, ar nėra anemijos arba kitų kraujo rodiklių pakitimų. Glikozilintas, arba glikuotas, hemoglobinas (HbA1c) yra visai kitas tyrimas: jis parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. HGB tyrimas dažniausiai siejamas su deguonies pernešimu ir anemija, o HbA1c – su cukrinio diabeto diagnostika ir gliukozės kontrolės stebėjimu. Todėl šių tyrimų paskirtis skiriasi, nors abu pavadinimuose turi žodį „hemoglobinas“.
